top of page

Kaip išlikti motyvuotam sunkiu laikotarpiu

 

Grįžus į mokyklą po ilgo karantino, nuotolinio mokymo, kiekvienam iš mūsų yra sunku vėl adaptuotis, mokytis gyvai, ne per ekraną. Todėl parinkau keletą patarimų, kurie padėtų išlikti motyvuotam, net tada, kai nebėra noro nieko daryti. Gal kai kurie patarimai gali pasirodyti jau girdėti, tačiau, mano nuomone, jie yra veiksmingiausi.

 

Jei jaučiate nuovargį, tuštumą, neturite noro nieko daryti,  leiskite sau pailsėti, kadangi poilsis yra svarbus, siekiant išlikti fiziškai bei emociškai energingam.                                                   Bent vieną dieną per savaitę skirkite sau, savo pomėgiams. Emociškai pailsėkite, iškraukite mintis. Darykite, tai kas jums suteikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, sportas labai padeda atsikratyti  blogų minčių, pykčio.

Tam, kad viską spėtumėte ir nepamirštumėte atlikti jums skirtų darbų, užsirašykite juos. Galite įsigyti atskirą užrašų knygelę, į kurią galėtumėte susirašyti visus artimiausios savaitės darbus ir tikslus, susiplanuoti, kada juos atliksite. Turėdami surašytus darbus ant popieriaus lapo, matysite, kokios užduotys jūsų dar laukia, o kokie darbai jau atlikti, taip bus lengviau susiplanuoti laiką.

Nereikalaukite iš savęs visko iš karto. Užsibrėžkite po mažą, bet konkretų tikslą ir vykdykite juos paeiliui. Tikslų siekite po truputį, atlikite mažus žingsnius link didelio tikslo, taip jūs išliksite motyvuoti ir sieksite daugiau.

Retkarčiais keiskite savo darbo aplinką. Kasdien dirbant prie to paties stalo  motyvacija dingsta dėl nuobodžios rutinos. Pabandykite dirbti kitoje aplinkoje. Pavyzdžiui, kavinėje su puodeliu kavos, o jeigu jus blaško šurmulys, galite dirbti bibliotekoje, kur susikaupti bus lengviau.

Nesilygiuokite į kitus. Manau, kad visi kartais nejučia susimąstome, jog kitas yra daugiau pasiekęs kokioje nors srityje, tai priverčia jaustis prastesniam, mažiau sėkmingam. Lygiuodamiesi į kitus, mes prarandame motyvaciją, savo individualumą. Todėl pasykite ne kitų pasiekimų, o savo užsibrėžtų tikslų. Galvokite apie tai, koks jūs buvote prieš metus. Matydami progresą išliksite motyvuoti siekti daugiau.

Atsikėlę ryte nueikite pasivaikščioti arba padarykite lengvą mankštą. Taip jūs lengviau atsibusite ir visą dieną būsite energingi.

Klausykitės muzikos. Visas nuobodžias užduotis atlikti galima lengviau, kai tyliai groja mėgstama muzika (aišku, jeigu jūsų ji neblaško).

Apdovanokite save. Atlikę jums skirtus dienos darbus, pažiūrėkite serialą ar suvalgykite ką nors skanaus.

Supraskite, kad dirbate dėl savęs ir to prireiks jums ateityje. Tik įdėję daug darbo ir pastangų, jūs pasieksite didelių tikslų. Net kai labai sunku, galvokite pozityviai ir eikite tik į priekį. J

 

Emilija Gamulka I c

Pozityvioji rubrika sugrįžta
Cup of Tea

  Sveiki gimnazistai! Esu Kamilė, antrokė, nuo šiol būsiu ta, kuri dalinsis patarimais ir mintimis šioje pozityviojoje rubrikoje. Ne, negalvokite, kad mano pasaulyje kasdien šviečia tuzinas saulių, veide švyti šypsena, visus aplinkui užburiu gera nuotaika ir teigiamomis mintimis. Atvirkščiai, man to pozityvumo pradėjo be galo trūkti, todėl dalinsiuosi būdais, kurie padeda man, semsiuosi idėjų iš aplinkinių ir mokysiuosi drauge su jumis! Kadangi jau antrasis rudens mėnuo eina į pabaigą, oras (ir nuotaika kartu su juo) šaltėja, šiandien rašysiu būtent apie šį metų laiką.            

   Ruduo – pats spalvingiausias metų laikas. Kol medžių lapai dažosi daugybe skirtingų ryškių atspalvių, rytai vis tamsėja, saulė pasirodo vis rečiau, stengiamės nepalikti skėčio namuose ir apsivynioti šiltą šaliką. Ruduo – kontrastų gamtoje mėnuo. Ne veltui žmogus ir gamta per amžius tapo neatsiejamu deriniu – kontrastai rudenį vyrauja ir mūsų kūnuose, dažnai užvaldo tiek širdį, tiek mintis. Lietus už lango, vėjo audros, siūbuojančios nuogos medžių šakos daro įtaką mūsų nuotaikoms, sujaukia mintis. Ruduo dažnai minimas kaip pats melancholiškiausias, liūdniausias, apmąstymų ir naujovių kupinas laikas. Prasideda nauji mokslo metai, išsikeliame naujus tikslus, atrandame naujus žmones ir mėgstamas veiklas, tačiau apstu žmonių, kurių mintyse tuo metu įsivyrauja audra, atnešanti visišką tylą. Vieną minutę abejojame dėl savo sprendimų, kitą jau darome kažką beprotiška ir spontaniška, sureikšminame žodžius, pažymius, nedideles nesėkmes ir per dažnai pamirštame vertinti akimirkas. Ką gi daryti, kaip nuraminti savo mintis, surasti problemų sprendimus, mėgautis rudens grožiu ir likusiomis saulėtomis dienomis?

   Paaugliai dažnai persitempia, neranda laiko, pasineria į rutiną ir pamiršta save. Bent porą popiečių per savaitę parėję iš mokyklos apsiaukite šiltas kojines ir leiskite sau pailsėti besiklausydami mėgstamos muzikos. Atraskite naujų atlikėjų ar dainų, palinguokite į taktą, nesirūpinkite dėl šalčio (kojinės jau gelbsti, o ir šildymą įjungė) ir bent tas keliolika minučių nemąstykite apie rytoj laukiantį lietuvių rašinį ir fizikos kontrolinį, nesigilinkite į šiandien padarytas klaidas. Norėdami apsisaugoti nuo siautėjančių vėjų ir peršalimo išgerkite mėgstamiausios arbatos. Jos gurkšnojimas ir užkandžiai man padeda susidoroti su namų darbų užduotimis ar projektais, dažnai taip įsigilinu, jog ir arbata atšąla!

   Kadangi, kaip ir daugelis moksleivių, darbo dienomis esu apsikrovusi darbais, stengiuosi savaitgalius išnaudoti pasivaikščiojimams ir pasikalbėjimams su draugais. Parkas, puodelis kavos ar jauki arbatinė visada yra gera idėja. Svarbu susiplanuoti savo laiką taip, jog jo pakaktų ir mokslams, ir mėgstamai veiklai bei buvimui su savimi, ir pokalbiams su artimais žmonėmis. Laiko planavimui aš naudoju seną, bet gerą ir patikrintą būdą – darbo knygą. Visada vaizdžiai susirašau, pasibraižau manęs laukiančias užduotis ir darbus, kalendoriuje pasižymiu artimiausius kontrolinius ar svarbias datas, kad spėčiau be streso atlikti darbus iki reikiamos dienos. Dažnai pradedu ruoštis svarbesniems atsiskaitymams prieš keletą dienų ar savaitę. Kasdien įsimindama po žiupsnelį informacijos daug geriau prisimenu visumą nei „kaldama“ visą skyrių per vieną vakarą. Taip pat šiais metais pradėjau daugiau mokytis ne namie – skaitau knygas bibliotekoje, kavinėje mokausi istoriją ar anglų kalbą. Padeda mokymasis kartu su draugais: kalbantis, diskutuojant apie pateiktus faktus ar taisykles daug lengviau juos išsiaiškinti ir įsiminti. Dirbdama ir mokydamasi kitose erdvėse pakeičiu aplinką, užduotis paverčiu maloniomis diskusijomis ir sulaukiu dvigubos naudos.

  Bene svarbiausias dalykas rudenį, kurio vis trūksta, – motyvacija. Mane motyvuoja žmonių istorijos, jų pasiekimai, tada atsiranda įkvėpimas daryti, siekti (turėk mintyje, jog galėjo jie, sugebėsi ir tu!). Labai svarbu džiaugtis mažais pasiekimais, neužsibrėžti per didelių tikslų, kad po to netektų nusivilti jų nepasiekus. Daug pravarčiau susidaryti sąrašą mažų žingsnelių, kurie reikalingi tikslams pasiekti, galbūt galiausiai svajonė liks tik svajone, tačiau jau būsite daug stengęsi, daug išmokę bekeliaudami iki jos. Jei norite keistis, naikinti įsišaknijusius įpročius – darykite tai iškart, nelaukite naujų metų, kai vėl rašysime pasižadėjimų, kurių neišpildysime, sąrašą. Maži pokyčiai gali stipriai paveikti mūsų visų kasdienybę.

  Daugelis paauglių šiais laikais sureikšmina smulkmenas, gilinasi į jas, prisigalvoja nebūtų scenarijų ir dėl to jaudinasi ištisas savaites. Neneigsiu, aš pati nesu išimtis. Dažnai jaučiuosi taip, lyg nieko nesugebėčiau, lyg visi už mane geresni, mano metų būdami pasiekė daug daugiau, moka gražiau piešti, dainuoti, šokti, gauna gerus pažymius iš tiksliųjų mokslų, o aš nesugebu išmokti fizikos formulių. Tiek daug galvoju apie smulkmenas, kad pati nesusigaudau, kas vyksta mano galvoje, kas aš iš tikrųjų esu ir ko noriu. Tada sustoju ir pažiūriu iš platesnės perspektyvos – aš sveika, aš kasdien be galo stengiuosi dėl savo tikslų, kartais norisi viską mesti, tačiau aš vis tik noriu kažko siekti, bendrauti su žmonėmis, išgirsti jų istorijas, kartais supykti, kartais verkti, kartais juoktis – daryti viską, be ko aš nebūčiau aš. Kad ir kaip dažnai atrodo, jog pasaulis aplink mane jau po sekundės grius, pažvelgusi plačiau suprantu, jog aš laikausi neblogai. Vienu ar kitu atveju – tikrai neblogai. Kartais gal net per gerai, jei atmetus visas tas smulkmenas, teršiančias mano mintis ir neleidžiančias susikoncentruoti.

   Galbūt jau žinot viską, apie ką šiandien rašiau, ir jau darote kažką panašaus, galbūt žinote, bet vis nedrįstate keistis, išeiti iš savo komforto zonos, pripažinti savo klaidas, trūkumus, nedrįstate atsipalaiduoti nė popietei, o galbūt jums viskas gerai, kasdien jaučiatės pilnas jėgų ir motyvacijos ir nė nepajutote atėjusio rudens. Bet kuriuo atveju visa tai normalu, nesate vieni. Nebijokite, sukaupkite jėgų žengti žingsnį link savo tikslų, paįvairinkite savo rutiną pasivaikščiojimu, nueikite miegoti valanda anksčiau, susiplanuokite laiką taip, kad jo liktų ir jums patiems. Tai dar vienas ruduo ir jis lygiai toks pat kaip dar keliolika, kurios išgyvenote. Padarykite šį rudenį įsimintiną, kupiną pokyčių ir minčių laisvės. Tai padės jums ateityje.

  Na, o dabar nusišypsokite ir išgerkite puodelį arbatos. Dabar juk išsvajotosios atostogos.

 

Kamilė Prusevičiūtė,

II c klasės gimnazistė,

2018-10-31

Labiausiai gydo nuoširdumas

​

 Sugrįžę į mokyklą, rugsėjo mėnesį skaitėme mokinio taisykles – juk priklausome mokyklos bendruomenei, tad turime tam tikrų pareigų ir atsakomybių. O ar susimąstėme, koks mūsų santykis su pačiu savimi? Ar jaučiame vidinę darną? O galbūt susiduriame su tam tikrais trukdžiais?

Psichologė V. Usnienė sutiko pasidalinti savo žiniomis ir metodais, kurie padėtų mums gyventi harmoningą ir mielą gyvenimą. Tebūnie šis tekstas būdas bent trumpam pabėgti nuo rudeninio slogučio!

 

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria paaugliai?

 

„Paauglystė – vienas sudėtingesnių periodų gyvenime, nes šiuo metu keičiasi ne tik paauglio kūnas – iš vaiko tampama jaunu vyru/moterimi, bet vyksta sudėtingi procesai ir viduje: keičiasi hormonų pusiausvyra, tai gali sukelti emocijų svyravimus, stiprią nuotaikų kaitą (vieną dieną paauglys gali jaustis galingas, svarbus, reikšmingas, o kitą – panirti į visišką nusivertinimą, menkavertiškumo liūną). Šiuo periodu kinta ir paauglio mąstymas – iš konkretaus pereinama į abstraktų, tai taip pat gali sukelti nemažai sunkumų priimant bei suvokiant save ir aplinkinį pasaulį. Šiuo laikotarpiu tėvams neretai kyla sunkumų bendraujant su savo vaiku. Paauglys jaučiasi suaugęs, savarankiškas, galintis ir trokštantis patirti gyvenimo iššūkius, o tėvams baisu ir neramu paleisti augantį vaiką, jie nori apsaugoti jį nuo nesėkmių, klaidingų sprendimų. Kartais tėvų kontrolė tampa pernelyg stipri, dėl to paaugliai priešinasi, konfrontuoja, protestuoja prieš tėvų valią, tai slopina jųvisavertį gyvenimą bei darnų bendravimą šeimoje. Kadangi šiuo laikotarpiu paauglys ieško savo tapatybės, jam svarbu turėti bendraminčių bei jausti palaikymą iš panašiai pasaulį suvokiančių asmenų. Neretai jie buriasi į įvairias grupes (pankai, hipiai, skautai, konkrečių muzikinių grupių gerbėjų klubai ir t.t.), tokiu būdu mėgindami atrasti ir suprasti save... Kadangi šis periodas tikrai nelengvas, labai svarbu, kad suaugę žmonės suprastų, palaikytų ir ieškotų dialogo su paaugliu. Ypač svarbu suaugusiems žmonėms suprasti, jog paaugliai ypatingai vertina nuoširdumą ir tikrumą. Todėl kąnors teigdami paaugliui ar nurodydami, kaip reikia teisingai gyventi, pirmiausia pažvelkime į save: ar patys esame tinkamas pavyzdys augančiam jaunam žmogui ?

 

Taip pat paaugliams nesvetimas pamąstymas: o ką pagalvos kiti? Kaip reikėtų stiprinti savivertę?

 

„Manau, jog gyvenime nėra tik juodos ar baltos spalvų. Gyvenimas – įvairus, jame begalė įvairių spalvų, tonų bei atspalvių. Tai, kokį pasaulį regime, formuoja ir mūsų pasaulėjautą bei savivertę. Paauglystei būdingas jaunatviškas maksimalizmas. Tai nėra blogai. Neretaiši savybė – tai kūrybiškumo, spontaniškumo, gyvenimo polėkio variklis. Visgi kartais maksimalistinis požiūris verčia mus užsibrėžti pernelyg aukštus tikslus, kurių tuo metu tiesiog negalime įgyvendinti. Dėl to imame kaltinti, nuvertinti save, mažėja mūsų pasitikėjimas savo jėgomis. Tokiais atvejais paauglį kviečiu tiesiog stabtelėti ir naujoko žvilgsniu pažvelgti į save, situaciją, išsikeltus tikslus.Tai padeda pasaulį matyti realesnį – be juodų, sutirštintų spalvų, ramiau priimti gyvenimiškus iššūkius bei įžvelgti naujas galimybes problemai spręsti. Svarbiausia – atsisakyti geriausio, gražiausio, tobuliausio, sėkmingiausio etiketės, nes tai – ne realybė, o dirbtinas fokusavimasisbei noras matyti tik vieną gyvenimo pusę – baltą ir skaisčią, kas taip pat nėra realu. Taigi, gebėjimas realiai matyti savo ribotumus bei stiprybes padeda formuoti ir realistinius tikslus, kurių įgyvendinimas kelia mūsų savivertę bei stiprina pozityvų požiūrį į gyvenimą.“

 

Kaip užuot nuolat atidėliojus darbus, suimti save į rankas?

 

„Abu atsakymai, kuriuos pateiksiu, yra skirtingi, tačiau abu savotiškai teisingi. Vienas labiau filosofinis – kartais sau verta užduoti klausimą: O atidėlioju galbūt todėl, kad gyvenu ne taip, kaip trokšta mano širdis? Nes kai užsiimame veikla, kuri mums be galo įdomi, prasminga ir kurią atlikdami mes jaučiame vidinę motyvaciją, tokios veiklos neatidėliojame, o pasineriame į ją visa savo siela... Kitas atsakymas labiau buitinis – svarbu suprasti, jog gyvenimas labai įvairus, jame patiriame ir šilta, ir šalta. Tuo jis įdomus, nes mums siunčia iššūkių, kuriuos turime įveikti. Tokiu būdu, įveikdami kliūtis beistiprindami savo valią ir atsakomybę, ,mes stiprėjame ir augame kaip asmenybės. Gyvenimas - kaip jūros bangavimas: neįmanoma visą laiką būti „ant bangos“. Bangos pakyla ir nusileidžia. Taip ir žmogaus gyvenimas banguoja – būna sunkių periodų, kurių metu reikia suimti save į rankas ir atlikti darbus, kuriuos atlikti reikia. Bet būna ir laimės akimirkų, kai atsipalaiduojame ir leidžiame sau mėgautis gyvenimu . Nuostabiausia tai, jog viskas praeina ir nesitęsia amžinai. Tai suvokus, ramiau priimti iššūkius, ir kartais sau tyliai priminti :„Ir šitai praeis...“

 

 

Stresas – dažnas palydovas kasdien. Kaip jį prisijaukinti?

 

„Streso įveikos būdų yra daug. Visgi svarbu prisiminti, jog stresas nėra blogis ir jo visiškai išvengti tiesiog neįmanoma. Stresas – kasdienis mūsų gyvenimo palydovas, neretaiapsaugantis mus nuo daugelio pavojų. Jis tampa mūsų priešu, kai negebame jo kontroliuoti bei patiriame ilgą laiką. Tada jis išsekina mūsų organizmą, nualina jį, dėl to silpnėja mūsų atmintis, dėmesio koncentracija, pasaulį pradedame matyti tik juodomis spalvomis, tampame apatiški, liūdni (arba atvirkščiai – dirglūs, nerimastingi), prastėja mūsų gyvenimo kokybė. Kaip kontroliuoti stresą? Kaip jį prisijaukinti? Kaip jau anksčiau esu minėjusi, mokytis atsisakyti sekinančio mūsų psichiką požiūrio „viskas arba nieko“, „tik geriausiai arba visai nereikia“ „juoda arba balta“ ir t.t. Toks požiūris atima mūsų energiją, slopina pasitikėjimą savo jėgomis, kelia įtampą būti pačiam savimi bei su aplinkiniais. Kai jaučiate, jog sunku ir stresas „imaviršų“, padėti gali aktyvus gyvenimo būdas – mankšta, sportas, pasivaikščiojimas gamtoje. Taip pat kviesčiau nenuvertinti jau anksčiau minėto gebėjimo stabtelėti ir pajusti akimirkos „čia ir dabar“ svarbą, atsisakyti gyvenimo „autopilotu“ (galvoju apie būsimus darbus ir nejaučiu tuo metu valgomo maisto skonio, negirdžiu tuo metu sakomų draugo žodžių, nes galvoju apie kažką kita ir t.t. “. Kviesčiau atsisakyti gyvenimo, kuris primena bėgantį žiurkėną uždarame rate. Mes – ne žiurkėnai, mes – sąmoningos asmenybės, galinčios atsisakyti nuolatinio beprasmio bėgimo ir gebančios įsisąmoninti savo veiksmus, mintis, jausmus bei reakcijas. Kai kuriems sustoti padeda dėmesingo įsisąmoninimo bei kvėpavimo pratimai, relaksacinė muzika ar kita veikla, padedanti žmogui sustoti ir ramiai užduoti sau klausimus: KVisiems to nuoširdžiai linkiu!

 

Ruduo – slogus metas, tad kaip kovoti su liūdesiu? Skaityti knygas, žiūrėti filmus, pasikalbėti su artimaisiais?

„Taip, šie dalykai padeda, tik dar pridėčiau sportą, aktyvų gyvenimo būdą. Visgi nenoriu sutikti, kad ruduo – slogus metas. Man šis metų laikas pats gražiausias – kiek aplink spalvų, įvairovės, prasmės ir nostalgijos... Tereikia pakeisti požiūrį. Tai metas, kai pati gamta kviečia žmogų stabtelėti, apsižvalgyti, susimąstyti, įsiklausyti ir išgirsti save bei savo artimą...

​

O pabaigoje psichologė pasidalijo itin gražia, netikėtai atrasta ištrauka, kuri, tikiu, sužavės ir straipsnio skaitytojus.

Aš prašiau jėgų… O gyvenimas man davė sunkumų, kad tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties… O gyvenimas man davė problemų, kad jas išspręsčiau.
Aš prašiau turtų… O gyvenimas man davė protą ir raumenis, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau galimybės skristi… O gyvenimas man davė kliūčių, kad galėčiau jas įveikti.
Aš prašiau meilės… O gyvenimas man davė žmonių, kad padėčiau jiems spręsti jų problemas.
Aš prašiau gerovės… O gyvenimas man davė galimybių.
Aš negavau nieko iš to, ko prašiau. Tačiau gavau viską, ko man reikėjo.

​

Nuoširdžiai dėkojame gimnazijos psichologei Vidai Usnienei už nuostabias mintis ir šiltą pokalbį!

​

Pokalbį parengė IV b klasės gimnazistė Gintė Sprogytė

2017-10-26

Nauji metai – seni pažadai

​

   Palengva įsibėgėja sausis, o, rodos, ką tik skaičiavome paskutines 2016 metų sekundes. Vieniems šie metai buvo itin smagūs, kupini naujovių ir malonių staigmenų, kitiems galbūt kėlė sunkumų, tačiau padovanojo nemažai vertingų gyvenimo pamokų. Visgi, pradedame naują etapą – metas palikti visus skausmus ir negandas užmarštyje (pakaks prisiminti, kokios patirties įgavome), pasiruošti naujiems iššūkiams ir gyventi su nauju energijos pliūpsniu. Atėjus naujiems metams, imame sau žadėti šį tą naujo, kad ir nerealaus, bet įtikime, kad mums pavyks pakeisti savo gyvenimo būdą, sėkmingiau atlikti darbus, atrasti naujų pomėgių. Deja, entuziazmas pranyksta itin greit. Tad kyla klausimas, kam kažką žadėti, jei vis tiek neįvykdysime. Kokia iš to nauda? Kam gyvenime reikia tikslų?    

  Šie klausimai taip ir gali likti retoriniai, bet visgi norisi pabrėžti jų svarbą. Juk tikslai mus motyvuoja judėti į priekį, išeiti iš komforto zonos, tobulėti, geriau pažinti save, patirti naujų jausmų ir tiesiog gyventi įdomiau bei prasmingiau. Prieš pradedant galvoti naujus tikslus ir siekius, vertėtų susimąstyti apie ankstesnius pažadus, apgalvoti, kas trukdė jų siekti. Galbūt per daug iš savęs tikėjomės, per daug reikalavome? Džiugi žinia yra ta, kad dažnai mūsų užsispyrimas, ryžtas bei atsakomybė padeda pasiekti tai, apie ką svajojame. Jei tik įtikime savo jėgomis ir visa širdime trokštame išpildyti savo svajone, vargu, ar kas nors gali tam sutrukdyti. Juk esame daug stipresni, nei galime pagalvoti, ir metas pradėti gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajojame... Tad ar jau sugalvojote savo pažadą? Labai įdomu, kokių tikslų susigalvojo MBG mokiniai. Galbūt jų nuostabios mintis įkvėps ir Jus.

  • „ Išsilaikyti vairavimo teises ir apsispręsti dėl studijų “

  • „ Nepraleisti nei vienos salsos pamokos“

  • „ Rizikuoti ir daryti tai, kas kelia baimę“

  • „ Mokytis, tobulėti ir širdy augti “

  • „ Surast viltį gyvenime “

  • „ Išleistiapps‘ą į Google Play parduotuvę, rastipraktiką vasarai “

  • „ Patobulinti lietuvių ir anglų kalbos įgūdžius “

  • „ Aplankyti naujas šalis ir pažinti jų kultūrą “

  • „ Daugiau šypsotis “

  • „ Stengtis geriau mokytis ir tobulinti laiko planavimo įgūdžius “

  • „ Skaityti daugiau knygų “

  • „ Mažiau laiko skirti socialiniams tinklams “

 

Gintė Sprogytė, III b klasės gimnazistė,

2017-01-12

Apie tai, ko mums visiems trūksta

​

   Laikas – neįkainojamas turtas. Jau nuo mažumės girdime, kad laiko neatsuksime, jog jis tik bėga ir bėga... Ypač tai aktualu šiuolaikiniam žmogui, kuris turi krūvas reikalų ir neretai skundžiasi, jog 24 valandų paroje yra per mažai. Visgi, tai yra užtektinai, jei mokame jį planuoti. Autoritetingi žmonės irgi suvokė laiko planavimo reikšmę, jų mintys pamoko ir šiandien:

„Tu kontroliuoji savo gyvenimą, kontroliuodamas laiką.“ (Conrad Nicholson Hilton -  amerikietis, garsiųjų Hilton viešbučių grupės įkūrėjas.)

„Aš galiu pralaimėti mūšį, bet aš negaliu tuščiai praleisti minutės.“ (Žmonijos ir visos Prancūzijoje istorijos įžymybė Napoleonas Bonapartas)

„Žmonės, neturintys laiko, paprastai nieko neveikia.“ (Georgas Kristofas Lichtenbergas - vokiečių mokslininkas, satyrikas.)

  Žinome, jog šie žmonės  gyvenime pasiekė iš tiesų daug, jų pavardės daugeliui  tikrai yra girdėtos. Laiko planavimas – tai menas, kurio toli gražu nelengva, tačiau tikrai įmanoma išmokti!

Pasidomėjus, kaip biržiškiečiams sekasi planuoti laiką, paaiškėjo gana liūdnoki rezultatai – daugiau nei pusė apklaustųjų neturi aiškios laiko planavimo strategijos, jiems nuolat pritrūksta laisvos minutės, neretai visa tai kompensuojama miego sąskaita... „Eh, norėčiau išmokti valdyti laiką..“,-atsiduso ne vienas apklausos dalyvis.

Džiugu, kad atsirado moksleivių, kurie pasidalijo savo mintimis ir patarimais!

  • „Na, kuo mažiau laiko turi, tuo geriau viską spėji.Pagrindinė kliūtis – išmokti jį planuoti. Aš visada po ranka turiu knygutę, kurioje žymiuosi svarbiausius ir didžiausius darbus, jų atlikimo terminus“.

  • „ Tiesą sakant, laiko neplanuoju. Dažniausiai viskas vyksta labai spontaniškai, o ką veiksiu, susigalvoju tą pačią minutę. Į pamokas retai ateinu laiku, visur vėluoju. Niekada nežinau, kas šaus į galvą, tad mano gyvenimo būdui laiko planavimas būtų itin sunkus procesas.“

  • „ Iš patirties galiu pasakyti, kad suderinti viską ir suplanuoti savo laiką yra nežmoniskai sunkus darbas, nes norisi padaryti daugybę dalykų, o para turi tik 24 valandas.

Geriausia strategija, kuri tiko man, tai išmokti apriboti savo norus ir suplanuoti laiką taip, kad sugebėtum padaryti tai, kas svarbiausia (išsirinkti prioritetus).“ Matas Čenys, III e

  • „ Ankščiau tikrai netekdavo planuotis laiko labai rimtai ir kruopščiai, viską susidėliodavau savo galvoje ir to pakakdavo, tačiau dabar, kai mano gyvenime padaugėjo veiklos, to nebeįmanoma išvengti. Planuotis laiką man padeda išmanusis pasaulis. Mobiliojo telefono programėle naudojuosi jau daugiau kaip 3 metus ir tai man padeda nepamiršti, kas vyks artimiausiu metu.“

 

  • „ Kiekvieną dieną planuoju iš anksto. Visus darbus, renginius, namų darbus, kontrolinius darbus, projektus ir pan. susirašau į tvarkaraščio . Iš vakaro pasižiūriu į savo ir suplanuoju visą kitą dieną.“

Natūralu, gali kilti klausimas, kokia laiko planavimo svarba. Kodėl negalime gyventi laisvai ir nevaržomai, o bandome save tarsi įsprausti į rėmus? Atsakymas būtų paprastas – laiko planavimas tai tarsi balansas, harmonija, kuri mums užtikrina sėkmingą ir produktyvų darbą, taip pat nuotaikingą ir pelnytą laisvalaikį. Svarbu jausti ribas, nepersistengti, kad išvengtume sveikatos sutrikimų, nuovargio, pakankamai pasiilsėtume ir viską suspėtume.

Kaip tai padaryti? Yra daugybė programėlių mobiliuosiuose telefonuose, kurios skirtos efektyviam laiko valdymui. Taip pat sukurta gražių dienotvarkių, kalendorių, padedančių susivokti nuolat kintančiame pasaulyje.

Bet yra yra veiksmingi žingsniai, kurie gali kaipmat palengvinti kasdienybę:

  1. visų darbų užrašymas (vaizdinė priemonė padeda racionaliau mąstyti);

  2. jų suskirstymas pagal prioritetus (juk ne visi darbai turi būti atlikti nepriekaištingai ir greitai, tiesa?);

  3. pradžia – svarbiausiems (įveikus pačią sunkiausią užduotį atsiras motyvacija imtis ir lengvesnių).

 

  Ir dar vienas patarimas, kurio efektyvumas patikrintas 99 procentais, – jei įmanoma ir tavo atliekamai veiklai mobilusis nereikalingas – padėk jį kuo toliau nuo savęs ir susitelk tik į savo dirbamą sritį.

   Dėkojame visiems, kurie pasidalijo savo nuomone ir tikimės, kad šis straipsnis bent šiek tiek privertė susimąstyti ir galbūt jau nuo šios minutės skirsite daugiau dėmesio laiko planavimui!

​

​

Gintė Sprogytė, III b klasės gimnazistė,

2016-11-24

Gyvenimas pro rožinius akinius, arba trečia gimnazijos klasė...

​

 

   Trečia klasė... Pirmokai pakrikštyti, PUPP‘ai išlaikyti, dalykai pasirinkti... Prasideda aukso amžius – mokaisi tai, kas patinka, daugiau laiko gali skirti naujoms veikloms, nes egzaminai dar ne taip greitai... Visgi šiais metais svarbu pernelyg neatsipalaiduoti, nes prasideda rimti mokslai, orientuoti į egzaminus, taip pat mokiniai turi rašyti projektinius darbus ir bene pati įdomiausia ir svarbiausia dalis – suorganizuoti šimtadienį. Paklausti, kaip jaučiasi mokykloje, kokių susigalvojo tikslų, norų ar tiesiog, ką norėtų palinkėti jaunesniesiems, trečiokai buvo kaip niekada atviri, jų atsakymai labai iškalbingi. Tiesa, kartais visai netikėti...

„Jau treti metai esu MBG bendruomenės narė ir ši mokykla reiškia man beprotiškai daug. Kiekvienais metais viskas keičiasi, aš ir pati jaučiu, kaip keičiuosi. Dabar aš susigalvojau daugybę tikslų ir kantriai bandau jų siekti. Kad jie būtų pasiekti, daug mokausi, bet neapleidžiu ir socialinių veiklų, aktyviai dalyvauju MBG savivaldoje, atradau ir salsos šokių pamokas. Ką norėčiau palinkėti pirmokams ir antrokams? Tai turbūt daug drąsos, nebijojimo eiti pirmyn ir susipažinti su naujais žmonėmis. Vertinkite kiekvieną akimirką, nes laikas, praleistas čia, bus pats geriausias. Kartais atrodo, sunku ruoštis renginiams, atlikti kūrybines užduotis, bet, kai mintimis grįžti į anuos metus, tai sukelia šypseną. Na, o mieliesiems ketvirtokams, aišku, palinkėsiu daug susikaupimo ir gerų rezultatų šiais metais! “(Rugilė Januškevičiūtė, III b)

 

„Šiais III gimnazijos metais aš noriu susitelkti ties savo ateitimi ir tobulinti tai, ką moku ir mėgstu daryti. Noriu dalyvauti visuose gimnazijos renginiuose, savanoriauti ir pasisemti kuo daugiau geros energijos prieš paskutinius metus mokykloje. Linkiu visiems, kad šie mokslo metai būtų geriausi – pilni gerų renginių, kelionių ir nuotykių, na, ir žinoma, taip pat linkiu neapleisti mokslų.“ (Irtautė Gutauskaite, III b)

 

„Gyvenimas mokykloje peržengus III klasės slenkstį persiverčia 180 laipsnių kampu: mūsų klasei teko ne tik priprasti prie naujų individualių tvarkaraščių, tačiau ir prie naujo kabineto. Nors pasikeitimų kasdieniniame gyvenime atsirado nemažai, manau, jog puikiai susitvarkome ir dėl naujų tvarkaraščių daugiau bendraujame ne tik su bendraklasiais, bet ir su mokiniais iš paralelinių klasių.. Jau po pirmojo mėnesio jaučiu, kad III klasė – nebe juokas. Dėl šios priežasties siūlyčiau dabartiniams mūsų gimnazijos pirmokams ir antrokams gerai apsvarstyti, kokių dalykų jiems iš tikrųjų reikia ir kurių jie gali ramiai atsisakyti.“ (Julius Baranauskas, III d)

 

„Tie metai, kai esi MBG trečiokas, yra patys nuostabiausi – jau esi susidraugavęs su savo klase, karta, mokytojais, jokių egzaminų (tik PD, tačiau renkiesi sau patinkančią temą, tad tai nei vargas, nei kančia, o iš tiesų įdomi veikla, kuri bent jau teoriškai turėtų kelti malonumą). Pats laikas galvoti apie studijas, tačiau aš niekaip negaliu išsirinkti savo gyvenimo kelio, tad stengiuosi gyventi šia diena, mėgautis kasdienybe, nes vėliau gali nebūti laiko (visi žino, kad trečia klasė – paskutinis poilsis, atokvėpis iki realaus pasaulio vargų), ir man tai patinka. Manau, kad ir gyvenime svarbiausia yra mokėti juo mėgautis. Juk nuo mūsų pačių priklauso, koks bus mūsų gyvenimas, tad aš norėčiau tiesiog palinkėti visiems atrasti savąjį gyvenimo kelią ir būti laimingiems.“( Robertas Daukševič, III g)

 

 

„Trečioji klasė man labiausiai asocijuojasi su įvairiais renginiais, pavyzdžiui,  šimtadieniu, taip pat naujovėmis bei geresne nuotaika nei įprastai. Mokaisi savo širdžiai artimesnius dalykus, turi daugiau laisvo laiko, jau rimčiau pradedi galvoti apie savo ateitį. Tau suteikti paskutiniai laisvesni metai prieš dvyliktą klasę, yra duota paskutinė galimybė dalyvauti pačiuose smagiausiuose chorų karuose, belieka tinkamai ja pasinaudoti. Pirmokams palinkėsiu per daug nesureikšminti to, kad gimnazijoje dabar galbūt daug sunkiau, nei buvo anksčiau, į viską žvelgti be baimės. Antrokams, žinoma, patarčiau nesijaudinti dėl artėjančių egzaminų, nes tikrai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Abejoms kartoms palinkėsiu vertinti tai, kad esate MBG dalis, aktyviai dalyvauti renginiuose, nes juos labiausiai po daug daug metų ir prisiminsite, branginti mokytojus ir bendramokslius, o svarbiausia – nesistengti kuo greičiau sulaukti III ar IV klasės, o kaip tik džiaugtis, kad liko ne vieneri, o dar dveji ar treji metai, nes čia praleistas laikas man yra geriausias. To kiekvienam ir palinkėčiau – kad Mykolo Biržiškos gimnazijoje laikas nepraeitų veltui ir ateityje išliktų tik geriausi prisiminimai. (Gabrielė Girdauskaitė, III b)

 

„Veiklų labai daug, visur norisi dalyvauti, bet yra namų darbų, tad sunku suspėti. Manau, jog svarbiausia išmokti planuoti laiką – tiek pirmokams, tiek antrokams, tiek trečiokams, tiek ketvirtokams. Svarbu kiekvieną minutę išnaudoti prasmingai ir nešvaistyti mums brangaus turto – laiko. Beje, gebėjimas planuoti laiką ir veikti organizuotai pravers ir ateityje!“ (Vainius Krikščiūnas, III b)

 

„Aš stengiausi dalyvauti įvairiose olimpiadose, konkursuose ir, manau, tai buvo teisingas žingsnis, nes dabar žinau savo stipriąsias puses. Taip pat dalyvavau daugybėje paskaitų, konferencijų, parodų, kurios susijusios ne tik su studijomis, bet ir su verslumu, viešuoju kalbėjimu. Pirmokams palinkėčiau, galbūt kaip ir dauguma, atrasti savo pašaukimą. Siūlyčiau dalyvauti kuo daugiau skirtingų sričių projektų, paskaitų, konferencijų, parodų, kurios susijusios su tolesniu gyvenimo keliu, studijomis ar pan. Tačiau svarbiausia visą tai atlikti I-II klasėje, nes III teks rinktis dalykus ir juos intensyviau studijuoti. Pasistenkite dalyvauti daugelyje olimpiadų, nes tai gali padėti ne tik atrasti sritį, kuri jums prie širdies ir kuri jums puikiai sekasi, bet ir sužinoti daug įdomybių! Ir dar vienas dalykas – naudokitės galimybėmis, nes dažniausiai jos būna prieš pat nosį, jas tik reikia pastebėti ir pasiimti!“ (Tomas Kubaitis, III d)

 

„Būdama trečiokė, jaučiuosi nuostabiai, nes esu pasirinkus tik mano tolimesnėms  studijoms būtinus dalykus. Kitaip tariant, tai dalykai, kurie man yra įdomūs ir kuriuos noriu mokytis. Taip pat labai smagu kartu su bendraklasiais leisti laiką per „langus“. Na o mano tikslai tokie: praleisti kuo mažiau pamokų, daugiau laiko skirti  mokyklos renginiams ir būti aktyviai. O pirmokams linkiu mažiau galvoti apie pažymius, o daugiau apie pačias žinias, nes tas vienas ar netgi keli blogi pažymiukai neverti nereikalingo jaudinimosi. Vertinkite tai kaip paskatinimą tobulėti! “(Ana Golovkina, III b)

 

„Vertindama visą savo gyvenimą galiu teigti, kad man būtent šie metai yra patys geriausi: susipažinau su naujais žmonėmis, dalyvauju renginiuose ir išbandau daug naujų veiklų. Mokslai sekasi labai gerai, nes puikiai pavyksta suderinti mokyklą ir asmeninį gyvenimą bei laisvalaikį. Tad vyrauja harmonija. Manau, jog ją lėmė dalykų pasirinkimas, nes dabar jaučiuosi kryptingai leidžianti laiką mokykloje ir kaip tik pradedu save atrasti, lengviau suvokti, ko aš noriu ateityje studijuoti. Sulaukusi 17 metų, pradėjau daugiau mąstyti apie gyvenimą, apie tai, kas aš esu, bandau geriau pažinti save... Visada galvojau, kad turiu bandyt pažinti kitus, bet dabar suprantu, kad visai nepažįstu savęs.“ (Aistė Žutautaitė, III b)

 

„Jaučiuosi puikiai, tretieji mokslo metai MBG turbūt bus patys geriausi, nes jau susipažinau su daugybe naujų žmonių, kuriuos buvau matęs tik koridoriuose, radau daug bendraminčių ir šiaip unikalių  žmonių. Taip pat smagu, kad nespaudžia jokie egzaminai, visiškai nėra streso ar kitokių problemų. Vienas dalykas, kurio palinkėčiau pirmokams, tai „išgyventi“ tą pirmąjį I klasės pusmetį, kuris man buvo labai sunkus, o jį ištvėrus įtampa dingsta ir tada gali džiaugtis MBG bendruomene, įvairioms veiklomis ir smagiai gyventi! (Mantas Urbonas, III c)

 

„Mano reziumė apie MBG, čia praleidus dvejus metus, būtų tokia:  trečia klasė yra maždaug kaip buvimas viduriniuoju broliu trijų vaikų šeimoje. Pirmokas yra tarsi jaunesnis brolis, kuriam tenka daugiausia dėmesio, ketvirtokams tenka didžiulė atsakomybė sėkmingai išlaikyti egzaminus ir gerinti mokyklos reitingus, o mes kaip ir liekam nepastebėti... Visgi nepaminėjau antrokų. Jie – kaip vyšnaitė ant torto, o  jų  užduotis greičiausiai pati įdomiausia (turiu omeny krikštynas). Jie puikiai žino, kaip palepinti pirmokus: linksmos estafetės, smagios čiuožyklos ir atpalaiduojančios purvo vonios suteikia neišdildomų įspūdžų visiems likusiems metams MBG. Tiesa, visus mus sieja bendras tikslas – mokytis, visgi čia yra mokymosi institucija ir galvoti tik apie linksmybes neturėtume, bet aš tiesiog negaliu nepaminėti naujos 5.1 dolby surround garso aparatūros valgykloje. Šios kolonėlės sugeba atkurti tiek trankią klubo, tiek kosminės begalybės, tiek gyvosios gamtos muziką. Leiskite sau pasilepinti krosanu  klausydami tiek deep house, tiek vaporwave ar kitų muzikos žanrų kūriniais. Be to, mokykloje yra tikrai daug veiklos, kuria paskatinčiau užsiimti, jei turite bent kiek laisvo laiko. Pirmokai, mylėkit savo krikštatėvius, bet nenusileiskit jiems ir būtinai važiuokit i sąskrydį.“ ( Jokūbas Akramas, III e)

​

   Džiugu, kad mūsų gimnazistai yra veiklūs, kūrybingi, negailintys naudingų patarimų ir svarbiausia, labai mylintys ir vertinantys MBG.

Dėkojame visiems, pasidalinusiems savo mintimis ir įžvalgomis.

​

Gintė Sprogytė, III b klasės gimnazistė

2016-10-07

bottom of page