Ateities medicina priklauso nuo technologijų. Procedūros ir tyrimai, apie kuriuos prieš kelis dešimtmečius niekas nekalbėjo , šiandien yra kasdienybė. Pažanga nanotechnologijų, biotechnologijų ir informacinių technologijų srityse suteikia vis daugiau galimybių žmogaus sveikatai tausoti ir gerinti. Jei pažvelgtume, kokios naujovės laukia medicinos ateityje, pamatytume dar kitokį vaizdą, negu jis yra šiandien. Neįsivaizduojama tampa įmanoma. Medicinos fizika yra mokslas, padedantis suprasti, pritaikyti ir valdyti įmantriausias technologijas kasdieninėje medicininėje praktikoje. Antradienį 13 valandą mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaitą šia tema mūsų gimnazijoje skaitė dokt. Marius Stalnionis. Jis įdomiai pateikė įvairias temas, tokias kaip kognityvūs kompiuteriai, genomika, 3D spausdintuvų bei robotų pritaikymas medicinoje, nanomedicina ir t.t.

   Kartais žmogaus negalavimai gali būti prisikiriami daugiau negu  vienai ligai ir gydytojams ne visada lengva atskirti, kuria liga sergama. Tokiu atveju labai praverstų kognityvūs kompiuteriai. Jie peržiūrėtų tūkstančius įvairiausių duomenų ir padėtų nuspręsti, kuo serga žmogus. Tai labai palengvintų gydytojų darbą, o ir pacientams netektų netyčia gydytis ligos, kuria jie neserga.

Kiekvienas žmogus yra unikalus ir kiekvienas turi tik jam būdingas genų sekas. Tai ir tyrinėja genomika. Žinant kiekvieno individo genomą, būtų galima kurti vaistus, tinkamus būtent tam žmogui. Tai individuali medicina. Tokiu būdu vaistai taptų veiksmingesni, nes būtų pritaikyti būtent tam tikrai genų sekai. Šiai technologijai taip pat reikėtų „išmanesnių“ ir spartesnių kompiuterių, kurie kauptų žmonių genetinę informaciją.

   Dar vienas būdas, kaip būtų galima pritaikyti išmaniąsias technologijas medicinai, – tai mobili sveikata. Šiais laikais didžioji dalis žmonių turi išmaniuosius telefonus, kuriuose yra gausybė programėlių, skirtų savo sveikatos būklei tikrinti. Tokių programų duomenis būtų galima siųsti tiesiai gydytojams, kurie nuolat matytų, kai keičiasi žmogaus situacija ir galėtų spėti apie būsimas ligas arba kontroliuoti  ilgalaikę ligą.

   Viena iš įdomiausių paskaitos temų – 3D spausdintuvai bei robotai medicinoje. Kaip būtų nuostabu, jei kiekvieną reikalingą organą būtų galima tiesiog išsispausdinti? Šios technologijos pritaikymas išgelbėtų tūkstančius žmonių, kuriems reikalingas organų donoras.  Žinoma, 3D spausdintuvai nelabai tiktų ekstremalioms situacijoms – išspausdinti didesnį organą užtruktų labai ilgai, todėl būtų paprasčiau juos taikyti neskubioms operacijoms, bent kol jų darbo greitis nepaspartėjo. Labai naudingi sudėtingose operacijose būtų ir robotai. Jie padėtų  pasiekti labai sudėtingai prieinamas vietas ir, pavyzdžiui, susiūti nutrūkusius kapiliarus ar atlikti operacijas tokiose kūno dalyse, su kuriomis ypač jautrios.

   Ar kada nors teko atlikti praktiką virtualioje realybėje? Taip mokytis ateityje galės visi mediciną besimokantys studentai.  Norint išmokti atlikti viena ar kitą operaciją reikėtų daug kartų praktikuotis, tačiau juk negalime atlikti praktikos su tikrais, gyvais žmonėmis. Šiai problemai spręsti buvo sukurta įvairių žaidimo tipo programų, kuriuose yra susimuliuojama viena ar kita operacija ir šitokiu būdu studentai gali išmokti ją atlikti. Panašus būdas yra taikomas ir apmokant gydytojus dirbti su, pavyzdžiui, roboto rankomis.

   Nanomedicina – svarbiausia paskaitos tema.  Šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai  (t.y. švitinimas ir chemoterapija) kenkia mūsų organizmui, tad mokslininkai sugalvojo naują būdą, kaip vaistus nugabenti tiesiai į vėžines ląsteles. Prie nanodalelių yra pritvirtinami vaistai nuo vėžio, o pati dalelė „prikabinama“ prie molekulės, kurią organizmas priima ir nebando pašalinti jos kaip svetimkūnio. Tuomet molekulė „nuvairuoja“ nanodalelę prie vėžinių ląstelių, kur dalelės patenka į mutavusių ląstelių vidų, ir tada vaistai, patekę į ląstelę, ją sunaikina. Žinoma, tai yra labai sudėtinga technologija, nes labai sunku atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų, todėl kol šią technologiją bus galima plačiai taikyti, dar praeis šiek tiek laiko.

    Paskaitos pabaigoje doktorantui buvo užduotas labai įdomus klausimas: „Ar po dvidešimties metų mums išvis dar reikės gydytojų?“ Atsakymas, žinoma, yra taip, tačiau jų darbo diena labai skirsis nuo mūsų laikų. Ateityje gydytojai iš esmės bus reikalingi tam , kad prižiūrėtų mašinų darbą ir tikrintų gydymo kokybę. Darbas bus lengvesnis, tačiau ne mažiau atsakingas.

    Paskaita tikrai sudomino ir suteikė daug naudingos informacijos apie medicininę fiziką ir mūsų ateities gydymąsi. Džiaugiuosi, kad joje dalyvavo ir daugelis gimnazijos trečiokų, besimokančių fiziką ar biologiją išplėstiniu kursu.

Ema Baliūnaitė, III e klasės mokinė