MBGatvė
Gimnazistų laikraštis
Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta. (M. K. Čiurlionis)
MBG knygų klubas: Melvin Burgess „Heroinas“
Pirmos savaitės po mokinių rudens atostogų trečiadienį įvyko ilgai lauktas MBG knygų klubo susitikimas! Šio susitikimo tikslas – Melvin Burgess „Heroinas“. Tai išskirtinė knyga, kurios temų aktualumas ir įtraukiantis pasakojimas lėmė susitikimo sėkmę. Tokį kūrinį aptarti per pamoką būtų tikrai neįprasta. Laimei, knygų klubo atmosfera yra visai kitokia, čia susirinkusieji atvirai diskutuoja, komentuoja, vertina, analizuoja, drąsiai reiškia savo nuomonę net apie pačius tamsiausius kūrinio momentus, su ironija kalba ir vertina tam tikrus veikėjų poelgius, mąstyseną.
MBG knygų klubo susitikimo vedėjo vairas atitenka vis kitam gimnazistui. Šį kartą triumfavo III b klasės mokinė Auksė Zabiliūtė, kuri ne tik labai gerai pasiruošė keturių valandų susitikimui, bet ir puikiai vedė diskusiją. Tokiam pasiruošimui reikėjo nemažai laiko, be to, Auksės parengtos skaidrės buvo informatyvios ir paįvairinančios diskusiją. Paprastai vedėjai ruošiasi kukliau, nes klubo tikslas yra ir atsipalaiduoti ir pabūti su kitais žmonėmis, išgirsti jų nuomonę. Deja, vesti diskusiją yra didelis menas, todėl puikiai tai padaryti pavyksta ne visiems.
MBG knygų klubo susitikimo tradicija – arbatos pertraukėlė, per kurią greitai nuo stalo dingo sausainių kalneliai. O arbata vaišinomės kas po tris, kas po vieną puodelį. Susitikimas pasibaigė visai sutemus ir įsivakarojus. Mokyklą palikome kupini įspūdžių. Vieniems reikėjo skubėti namo, kitiems norėjosi kur nors dar pasibastyti tą romantišką rudens naktį.
Šio klubo susitikimams verta rasti laiko savo dienotvarkėje! Ačiū lietuvių kalbos mokytojai Aurelijai Markevičienei, kad savo laiko dosniai skiria mums, kad galime aptarti mums patrauklias ir aktualias knygas!
Adomas Šeduikis, III b klasės gimnazistas,
2019-11-05
Apie pasaulio ciniškumą jaunuolio akimis
Balandžio mėnesį gimnazijoje vykusiame knygų klubo susitikime buvo analizuojamas Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Buvo aptariama paauglystės tema. Kalbėjome apie tai, kaip jaunimas ieško savo kelio, trokšta naujovių, net įsivelia į narkotikų ir alkoholio pinkles.
Šis unikalus romanas pasakoja apie septyniolikmetį jaunuolį Houldeną Kolfildą. Jau nuo pat pirmųjų puslapių galima pastebėti paauglišką kalbą, kupiną žargonų. Pirmuoju asmeniu pasakojamoje istorijoje perteikiami pagrindinio veikėjo Houldeno išgyvenimai Niujorke, pasaulis iš paauglio perspektyvos. Houldenui Kolfildui visi bendraamžiai atrodo „nuobodūs tipai arba pasipūtę dabitos“, o suaugusieji – atsidavę darbui ir korporacijoms. Tai įrodo paties pasakyti žodžiai: „Jeigu žmogus darai ką nors per daug gerai, tai paskui, jei laiku nesusigriebsi, imsi viską daryti dėl akių. Ir tada visas gerumas nueina šuniui ant uodegos.“ Tuo tarpu pats Houldenas giliai širdyje jaučiasi vienišas ir nesuprastas, piktas. Houldeną galima vadinti ne tik maištaujančiu Amerikos paaugliu, bet ir visų jaunuolių tipažu. Jis bando eiti prieš srovę, nes labiausiai bijo susitaikyti su cinišku suaugusiųjų požiūriu į pasaulį. Vaikinui nesvarbu, kad jis buvo išmestas jau iš ketvirtos mokyklos, nes, kad ir kur besimokytų, jis vis tiek nesugebėtų pritapti prie sistemos.
Tokie pasirinkimai privedė jį prie beprasmio alkoholio vartojimo, troškimo permiegoti su keliomis moterimis. Taip autorius norėjo parodyti kartų konfliktą: daugelis suaugusiųjų vaikinui sakė, kad taip gyvendamas jis susigadins gyvenimą, bet jie nesuprato, kad Houldenas tiesiog nesugeba atrasti savo būties prasmės. Vienas vaikinui ypač svarbus žmogus buvo jo sesė Fibė. Iš tiesų, Houldenas ją tiesiog dievino ir labai mylėjo, nes ji buvo tyra ir nepaliesta šio pasaulio cinizmo. Fibei jaunuolis galėjo atsiverti kaip niekam kitam. Jis mergaitei kalbėjo, kad nori tapti vaikų sargu rugiuose, nes vienas didžiausių jo troškimų buvo neleisti vaikams prarasti prigimtinio tyrumo ir nepasiduoti pasaulio abejingumui.
Jaunuolį Houldeną labai erzina veidmainiškumas jį supančiame pasaulyje. Greičiausiai dėl to, kad taip gerumas išnyksta. Jau minėtoje citatoje yra iš dalies apibūdinamas tas veidmainiškumas. Žmonės stengiasi įtikti kitų akyse, atsisakydami savo tikrųjų troškimų ir norų. Dėl šios priežasties Houldenas bjaurisi dauguma suaugusiųjų žmonių, o ypač tais, kurie turi daug pinigų. Tiesa, vaikinas gali pasirodyti šiek tiek hipokritiškas, mat jis buvo pakvietęs vieną iš pažįstamų merginų į kino teatrą. Pats jis nemėgsta kino, nes laiko tai apgaule, tuo, kas netikra.
Kolfildas labai vertina tai, kas tikra, ir, manau, kad dauguma jaunų žmonių lygiai taip pat trokšta patirti realių įspūdžių, kaip ir jis. Kai vaikiškas šampanas atsibosta, norisi tikro. Knygose aprašytos meilės istorijos pabosta ir norisi realaus gyvenimo.. Lygiai taip pat ir Houldenui. Jo bandymai būti su merginomis ir svaiginimasis alkoholiu gali būti paaiškinami šiuo jaunystės sindromu. Troškimas patirti gyvenimą. Jauni žmonės nori tapti savarankiškais savo gyvenimo kalviais, ir tik per tokius bandymus jie gali surasti tikrąjį save.
Diskutavome apie vieną iš garsiausių jaunimo literatūros knygų. Nors anksčiau šis Selindžerio romanas buvo prieštaringai vertinamas dėl žargonų gausos ir savotiško rašymo stiliaus, jis atskleidžia svarbiausias jaunimo vertybes, todėl ir turi būti vertinamas. Kai kuriems šis kūrinys nepatiko dėl neįtempto siužeto, tad ne vienas nusprendė knygą perskaityti iš naujo, kad suprastų Houldeno likimo prasmę. „Rugiuose prie bedugnės“ – tai knyga, kurios vertybės po knygų klubo popietės įstrigo ne vienam.
II b klasės gimnazistai
Adomas Šeduikis ir Vytautas Miškinis
2019-06-07
Iš Ilonos Ežerinytės knygos „Skiriama Rivai“ pristatymo
Tai buvo visai kas kita, negu tikėjausi. Tai nebuvo vien tik eilinis knygos pristatymas. Nebuvo gilinamasi vien tik į kūrinio struktūrą ar idėją, bet ir daug kalbėta apie gyvenimą. Tą tikrą, realų, mus supantį gyvenimą. Šypsojausi girdėdamas išmintingų įžvalgų, kurias autorė perteikė pristatydama savo knygą. Pradėjau kitaip suvokti žmones ir jų poelgius, tarp jų ir savo. Negana to, sustiprėjo vieno iš brangiausių gyvenime dalykų – muzikos – svarba. Literatūra ir muzika taip susijusios! Kompozitorius Gediminas Kalinas knygai „Skiriama Rivai“ sukūrė muziką, kurią atliko renginyje. Tai įaudrino vaizduotę ir sutelkė skaitytojų smalsumą.
Kadangi pirmoji aptarta tema buvo muzika, ko gero, aš ir pradėsiu nuo jos. Muzika yra vienas iš stipriausių įkvepiančių dalykų daugumai žmonių. Daug kam tai yra neatsiejamas nuo gyvenimo dalykas. Ji padeda žmonėms kurti, leidžia atsipalaiduoti (ne veltui yra muzikos terapija), ji gali užjausti, raminti, liūdėti kartu, džiaugtis kartu, šėlti kartu. Ji gali užmigdyti ir gali pažadinti, suteikti motyvacijos. Tai yra viena iš geriausių laikmenų. Kartais savo svarbius gyvenimo momentus tu gali atsiminti dar kartą perklausydamas muzikos, kuri tuomet skambėjo ten, kur tu buvai tada. Tik ne visada ir ne bet kokia muzika yra gera. Neabejoju, kad jums tenka girdėti ir tada, kai jos nenorite, arba girdėti tokią, kurios pakęsti negalite. Jeigu visgi tektų rinktis prastą muziką ar tylą, greičiausiai sutiktumėte su antru variantu.
Ir tikrai abejoju, kad visiems vakarėlyje grojanti muzika patinka. Gal taip ir atrodo, bet taip nėra. Greičiausiai dėl to, kad pritiktume prie kitų vakarėlio draugų. Versti save klausytis tos muzikos dėl to, kad atrodytume kaip visi kiti? Pasirodo, daug žmonių dėvi smagių, šmaikščių ir aktyvių personų kaukes. Grįžę namo jie pasidaro visai kitokie. Jie nesiklausys vakarėlių muzikos, jei galės klausytis klasikos, valso, džiazo, sunkios elektronikos ar metalo, gal netgi indėnų apeiginės muzikos, ką gali žinoti. Gal piešimas jiems yra aktualesnis dalykas už muziką, gal eilėraščių rašymas, o gal visai kita... Visi žmones yra daug skirtingesni, negu atrodo, ir dėl to jie yra daug patrauklesni.
Labai sunku būtų susirasti savo porą, jei niekas neatskleistų savo tikro charakterio. Nuolatinis galvojimas apie tai, kas mylimam patinka, turėtų labai varginti. Todėl buvo labai įdomu išgirsti, kad daug jausmingesnė ir romantiškesnė meilė yra tada, kai tu myli ir dar nežinai, ar kitas jaučia tą patį.
Labai svarbu branginti kiekvieną gyvenimo momentą ir kuo anksčiau mes atskleisime tikrąją asmenybę, tuo daugiau malonių prisiminimų turėsime iš savo praeities, todėl pasistenkime dėl ateities. Klausykimės muzikos, kuri mums patinka, bendraukime nevaržomi ir nebijokime meilės, nes nebūna taip, kad niekieno pomėgiai nesutaptų.
Ačiū Ingai Mitunevičiūtei už paruoštus klausimus ir jaukų vakaro vedimą, leidyklai „Dominicus Lituanus“ už naują talentingos rašytojos Ilonos Ežerinytės knygą paaugliams. Ir, žinoma, lietuvių kalbos mokytojai Aurelijai už galimybes dalyvauti literatūros renginiuose.
Adomas Šeduikis,
II b klasės gimnazistas,
2018-12-04
Vilko vaikų pėdsakais
2018 m. spalio popietę gimnazistai susirinko į pirmąjį šiais metais knygų klubo susitikimą. Jo pagrindinis tikslas yra pažvelgti į literatūrą visai kitu kampu nei įprastai per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Knygų klube mokiniai dažnai dalinasi savo asmeniniais išgyvenimais, kaip kūrinys juos paveikė, ko galima išmokti iš jo ir kaip literatūrą galime pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime.
Per pirmąjį susirinkimą buvo aptariamas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“. Kiekvienas knygų klubo susitikimas prasideda kūrinio autoriaus pristatymu. Tai labai svarbi dalis, nes sužinant naujos informacijos apie autorių galima visai kitaip suprasti kūrinio idėją. A. Šlepikas visiems geriau žinomas kaip režisierius, o ne rašytojas, bet kaip pats A. Šlepikas teigė: „Rašyti pradėjau dar vaikystėje, manau, kad tai – svarbiausias dalykas mano gyvenime.“ Mokiniai diskutavo, ar šį kūrinį išvis galima vadinti romanu dėl jo apimties ir knygos formos – pasakojimo, sulipdyto iš atskirų nedidelių fragmentų. Kai kurios ištraukos iš šio kūrinio išplaukia tarsi savarankiškos miniatiūros, o kai kur tekstas kone supanašėja į lyriką, taip lyg atskleisdamas poetišką autoriaus prigimtį. Daugelį jaunuolių nustebino kūrinio siužeto istorinės aplinkybės, kadangi mažai kas yra girdėjęs apie vadinamuosius vilko vaikus, kurie po Antrojo pasaulinio karo stengėsi pabėgti iš nuskurdusių Rytprūsių ir patekti į Lietuvą, kur jie ieškojo pagalbos rankos. Manau, tai ir buvo pagrindinis rašytojo uždavinys – papasakoti šią istoriją, kuri būtų priimtina jaunimui. Vieni svarbiausių knygos motyvų – badas ir pasiaukojimas dėl šeimos. Keli mokiniai samprotavo, kas būtų, jei kiekvienas iš mūsų atsirastų vieno ar kito veikėjo vietoje, ar mes iškęstume visas fizines ir dvasines kančias. Šioje istorijoje susipina žmogiškumo ir žvėriškumo nuoplaišos (autorius periodiškai naudoja žmogaus-vilko palyginimo motyvą), dabartis susiduria su praeitimi, o žiaurumas ir agonija žengia koja kojon su meile ir pasiaukojimu. Tai verčia susimąstyti, kaip patogiai gyvename, tik kartais to neįvertiname.
Apibendrinant galima teigti, kad mažai kas tikėjosi diskutuoti apie tokį sukrečiantį romaną. Galbūt ne kiekvienam tai buvo romanas, pakeitęs požiūrį į gyvenimą ar jo trapumą, bet aišku viena – visi jaunuoliai iš knygų klubo susitikimo iškeliavo su savo apmąstymais apie žiaurų vilko vaikų likimą.
II b klasės gimnazistas Vytautas Miškinis
2018-11-13
Pokalbiai apie gyvenimą ir knygas su rašytoja Ilona Ežerinyte
Kiekviena MBG knygų klubo diskusija yra ypatinga, išskirtinė. Iš susitikimų gimnazistai išsineša vis kitokią emociją ar mintį: „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ skatina svarstyti apie drąsą būti savimi, „Autsaideriai“ širdy sėja meilę vaizduojamai draugystei, „Druska jūrai“ ar „Knygų vagilė“ jautriai paliečia skaudaus likimo temas... Vis dėlto bene puikiausias dalykas yra galimybė susipažinti su knygos autoriumi. Pernai kvietėme rašytoją Unę Kaunaitę, o šiais mokslo metais gimnazistams nusišypsojo laimė susitikti su aptariamos knygos „Verksnių klubas“ autore Ilona Ežerinyte.
Ką tik Vaikų literatūros premija apdovanotos autorės naujausioje knygoje dominuoja liūdesio tema. Veikėjai, mėgindami susigyventi su problemomis ir jas spręsti, susiburia į klubą, kuriame gali išlieti nuoskaudas. Protagonistė Lina iš pradžių nesupranta tokio ašarų liejimo, tačiau laikui bėgant pasijunta klubo dalimi ir suvokia, kad liūdesys yra neatsiejamas nuo žmogaus egzistencijos.
Autorė nuoširdžiai dalijosi detalėmis apie veikėjus, dauguma jų yra įkvėpti tikrų jos girdėtų istorijų. Tačiau I. Ežerinytė kalbėjo ne tik apie kūrybą – mūsų susitikimas aprėpė daug temų. Gimnazistai ir rašytoja dalijosi mintimis apie šeimos, draugų ar apskritai žmonių tarpusavio santykius, kas gali padėti išgyventi sunkiais likimo mestas situacijas, apie literatūrą, kiną, mokslą ir dar daug kitų temų.
Šis knygų klubo susitikimas visiems dalyviams paliko neišdildomą įspūdį: gimnazistai ne tik įsitikino, jog knygos herojai jiems artimi, tarsi panašūs į juos pačius, bet ir mėgavosi autorės dėmesį prikaustančiomis istorijomis. Lengva pajusti, kad I. Ežerinytė yra mokytoja, kadangi pokalbis su jaunimu jai sekėsi itin lengvai, jos nuoširdumas ir dalijimasis patirtimi palietė kiekvieną smalsų knygų klubo diskusijos dalyvį.
„Labai džiaugiuosi vėl grįžusi į knygų klubą, iš čia visada išeinu pagavusi pozityvo bangą :). Po visų privalomų literatūros kūrinių knygų skaitymas MBG knygų klube tampa vienu malonumu, o kadangi šį kartą teko susipažinti ir su autore, likau maloniai nustebinta, nes jos įžvalgos ne tik apie knygą, bet ir apie gyvenimą paliko puikų įspūdį.“ (Jorė, gimnazijos trečiokė).
„Kol kas tai viena įsimintiniausių mano aplankytų diskusijų apie knygą. Labai patiko autorės mintys ir idėjos.“ (Matas, gimnazijos antrokas).
Tikimės, kad sukūrėme ryšį su rašytoja Ilona Ežerinyte ir ji yra labai laukiama mūsų gimnazijoje. O juk gegužę kiemelyje vyks tradiciniai Vakaro skaitymai, kur vėl susitiksime su gyvo žodžio įtaiga; galbūt renginyje sulauksime ir rašytojos.
O kadangi tai buvo mano, kaip mokinės, paskutinis knygų klubas, visiems gimnazistams noriu palinkėti neblėstančios meilės knygai – toks smalsumas ir įvairiausių kūrinių skaitymas gali padėti geriau suprasti ne tik supantį pasaulį, bet save. Būkite pamišę dėl knygų! ♥
Greta Barkauskytė, IV a klasės mokinė,
2018-04-19
„Knygų vagilė“ ir MBG Knygų klubas
„Žmogus, turintis rankose vertingą knygą, niekada negali būti vienišas.“ (K. Goldonis)
MBG Knygų klube aptariamos knygos – pačios vertingiausios, juk išrenkame ir aptariame jas visi kartu, pasidalindami savo įspūdžiais. Mūsų susitikimai vyksta kartą per mėnesį, visi susirenkame perskaitę tam tikrą knygą, susėdame ratu ir diskutuojame. Į klubo susitikimą gali ateiti bet kuris gimnazistas, perskaitęs knygą ir norintis pasidalinti savo pamąstymais su kitais. Šiais mokslo metais jau esame aptarę tokias knygas kaip V. Bubnio „Arberonas“, Dž. Orvelo „Gyvulių ūkis“ , A. Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“.
Per paskutinį mūsų susitikimą kovo 27 dieną aptarėme M. Zusak romaną „Knygų vagilė“. Susirinkę po pamokų ir tradiciškai susėdę į ratą, pirmiausiai susipažinome su autoriumi ir išgirdome trumpą jo knygos pristatymą. Tuomet kiekvienas pasakėme savo nuomonę apie knygą, kas patiko ar nepatiko, kas labiausiai įsiminė, ar ko, mūsų nuomone, pritrūko ar nereikėjo. Aptarėme įvairius klausimus ir diskutavome beveik tris valandas.
MBG Knygų klubo diskusija vyksta paprastai: užduodamas klausimas apie knygą, kurį kartu išnagrinėjame. Dažnai taip aptariant knygą tenka išgirsti tokių dalykų, apie kuriuos skaitydami nė nepagalvojame, arba net suvokti knygą visiškai kitaip, nei atrodė skaitant. Įpusėję diskusiją visada mėgaujamės arbatos pertrauka. Jau tapo tradicija, kad diskusijos pabaigoje kiekvienas įvardijame savo mėgstamiausią aptariamo kūrinio veikėją, trumpai nusakome, kodėl pasirinkome būtent jį. Turiningai praleidę popietę keliaujame namo, nekantraudami pradėti skaityti rašytojos Ilonos Ežerinytės kūrinį „Verksnių klubas“ ir laukdami kito mūsų susitikimo.
Aistė Matulevičiūtė, I b klasės gimnazistė,
2018-04-12
Knygų skaitytojai praskleidžia nežinomos istorijos šydą
6-tąjį kartą biržiškieičiai, na, iš tiesų, šį kartą, biržiškietės rinkosi į MBG knygų klubo diskusiją, kurioje aptarėme lietuvių kilmės autorės Rūta Šepetys naujausią knygą, užjūryje pasirodžiusią praėjusiais metais, o Lietuvoje išverstą ir išleistą tik šiemet, – „Druska jūrai“.
Rūta Šepetys nuo pat savo pirmosios knygos „Tarp pilkų debesų“ išleidimo išgarsėjo visame pasaulyje – lakonišku, paprastu stiliumi rašanti moteris atskleidžia viso pasaulio knygų mylėtojams dar negirdėtų, nelabai žinomų istorijų, kurios sulaukė itin daug dėmesio po kūrinių išleidimo. Be jau paminėtų knygų, autorė savo bagaže turi ir dar vieną – „Nelengvu keliu“, kurioje aprašomas veiksmas vyksta Amerikoje 1950 – aisiais.
Kūrinyje „Druska jūrai“ aprašoma laivo „Wilhelm Gustloff“ katastrofa, įvykusi 1945 metais. Istorija pasakojama iš keturių veikėjų pozicijų: lietuvės Joanos, rytprūsio Floriano, lenkaitės Emilijos ir vokiečio Alfredo. Kiekvienas požiūrio taškas atskleidžia vis kitas to meto problemas, temas, apie kurias skaitytojas yra priverstas susimąstyti.
Klubo susitikime aptarėme kiekvieno iš protagonistų padėtį, charakteristiką, įvairias savybes, kitų herojų požiūrį į juos. Atrodė, jog narpliojame kiekvieną iki kaulelių, nagrinėjome, kaip aplinka ir įvykiai pakeitė kiekvieno jų mąstymą bei elgesį. Kaip visuomet, prie arbatos puodelio paplepėjome apie kitus dalykus, o sugrįžusios prie diskusijos toliau įnirtingai tęsėme pokalbį.
Turbūt nesuklysiu sakydama, jog kiekviena iš apsilankiusiųjų diskusijoje buvo vienaip ar kitaip sukrėsta šios knygos, kurią rekomenduojame perskaityti tiek istorinės literatūros mėgėjams, tiek tiems, kurie ieško širdį virpinančios istorijos.
III a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė
2017- 04-30
Penktasis knygos aptarimas prie arbatos puodelio, arba kaip mes susipažinome su jaunąja rašytoja Une
2016 m. gruodžio 12 d. įvyko penktas MBG jaunimo knygų klubo susitikimas. Kartu su, palyginti, didele gimnazistų kompanija susitikome po 8 pamokų tradiciškai 230 kabinete.
Šį kartą tai buvo kiek kitoks, ypatingesnis susitikimas, kadangi diskusijoje dalyvavo ir aptariamos knygos „Laiškai Elzei“ autorė Unė Kaunaitė. Rašytojai parodėme pagrindines ir svarbiausias mokyklos vietas ir pradėjome mūsų visų taip lauktą diskusiją. Kaip įprasta, iš pat pradžių susipažinome su naujokais, prisistatėme autorei ir trumpai aptarėme, pasidalijome mintimis tam tikru klausimu – šį kartą kalbėjome apie santykį su paauglių literatūra, nesvarbu, lietuviška ar visuotine.
Knygos aptarimą įprastai pradedame nuo pažinties su autoriaus biografija, todėl šį kartą tai buvo dar įdomiau, kadangi paprašėme autorės, kad ši papasakotų, kur mokėsi, ką studijavo. U. Kaunaitė atskleidė daugiau detalių apie savo darbus ir kūrybinį kelią: kada ji pradėjo kurti, kas paskatino ir kas padėjo. Sužinoję daug įdomių detalių apie rašytoją ar net naudingų patarimų pradedantiesiems kūrėjams, skubėjome aptarti pačią knygą: veikėjus, siužetą, keliamas problemas.
Knygoje „Laiškai Elzei“ pasakojama apie du aštuntokus Gabiją ir Šarūną, kurie dėl savų priežasčių pradeda rašyti laiškus Elzei. Juose moksleiviai išsipasakoja, kalba apie mokyklinę kasdienybę, paauglystėje kankinančias problemas, santykius su tėvais ir kitais šeimos nariais, o, svarbiausia, rašydami jie nebijo atskleisti užantyje nešiojamas paslaptis, nebijo kalbėti apie tai, kas jiems labiausiai rūpi, nebijo būti savimi, ko jų kasdienybėje nėra. Kūrinyje autorė itin gerai iliustruodama pavyzdžiais nagrinėja opią šių dienų problemą – patyčias. U. Kaunaitė taikliai rašo apie tuos, kurie tyčiojasi, tuos, kurie yra išjuokiami, ir tuos, kurie yra pasyvūs stebėtojai, nedrįstantys, nenorintys kažką keisti, daryti. Tai buvo puiki proga aptarti šią problemą, paklausti savęs, ar esame matę patyčių atvejų, lyginti savas situacijas su matomomis knygoje.
Tiek per arbatos pertraukėlę, tiek diskusijoje gimnazistai uždavė nemažai klausimų autorei, kurie buvo tikrai įvairūs: nuo studijų užsienyje (kadangi Unė Kaunaitė mokėsi Didžiojoje Britanijoje) ir mėgstamų serialų, iki įvairių detalių, susijusių su kūriniu. Ši jauna, šilta ir maloni rašytoja padėjo mums sukurti jaukią knygų klubo susitikimo atmosferą. Atsisveikinę su ja, dar kalbėjome apie tai, kaip buvo įdomu su ja bendrauti ar kad būtų be galo smagu ją pasikviesti į kitą klubo diskusiją jau kaip paprastą knygų mylėtoją ir skaitytoją.
Labai dėkojame ir siunčiame šūsnį linkėjimų Unei Kaunaitei, na o su gimnazistais prie arbatos puodelio su knyga rankose susitiksime jau 2017-taisiais. Primename, kad jei turite kokių nors pageidavimų ir idėjų, kokią knygą galėtumėm aptarti, visuomet sakykite man, Gretai, ar mums padedančiai ir globojančiai mokytojai Aurelijai. Gražių artėjančių atostogų ir prasmingo laisvo laiko, kai galima maloniai susirangyti lovoje su knyga!
2016-12-17
III a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė
Apie keistus ir gyvenimiškus reiškinius, arba Jaunimo knygų klubo susitikimai
MBG jaunimo knygų klubas – pernai užgimusi ir išplėtota idėja, kuri gyvuoja ir šiais metais. Į klubo susitikimus susirenka skaitantys ir knygas mylintys moksleiviai ir mokytojai, norintys pasidalinti mintimis apie skaitomą knygą.
Pirmajame šių mokslo metų susitikime buvo aptariama Katherinos Paterson knyga „Tiltas į Terabitiją“, kurią yra skaitęs ne vienas knygų mylėtojas. Tai be galo graži istorija apie draugystę, buvimą savimi, šeimos santykius, netektis ir išgalvotąją šalį Terabitiją, kurią valdo Džesas ir Leslė, kūrinio protagonistai, visai neseniai susipažinę, tačiau spėję labai artimai susibendrauti. Knyga kelia nemažai svarbių klausimų apie šeimos, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, norą pritapti ar išlikti savimi.
Antrajam šių metų susitikimui pasirinkome aptarti Mark Haddon kūrinį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. Labai smagu, kad prie mūsų prisijungė ir teatro grupė, turinti scenos planų, susijusių su nuostabia knyga, kurios aptarimas užtruko maždaug dvi su puse valandos.
Kūrinio pasakotojas – Kristoferis, kuris po miestelį vaikšto turėdamas etiketę, kadangi jam diagnozuotas Aspergerio sindromas – autizmo forma. Knyga paskatino diskusijos dalyvius kelti daug įvairių klausimų apie toleranciją, kito žmogaus supratimą, bandymą įsijausti į kito kailį. Kiekvienas skaitantysis tarsi „įlipo“ į protagonisto kailį ir jam buvo patikėta svarbi užduotis – suvokti paauglio mąstymą bei aplinkinių požiūrį į jį. Diskusijoje kėlėme ir nemažai svarbių socialinių klausimų, į kuriuos atsakymą kartais itin sunku rasti. Bandėme padaryti tai visi kartu.
Knygų klubas – vieta, kur prie arbatos puodelio mes aptariame ne tik kiekvienam iškilusius klausimus, diskutuojame, bet ir pasidaliname savo išgyvenimais, kurie iš tam tikros pusės yra susiję ir su pasirinktu kūriniu. Mums pasisekė, kad šių dviejų susitikimų metu kalbėjomės apie knygas, kurios verčia mąstyti, galvoti, į situaciją bandyti žvelgti iš kitos pusės – juk tai vienas geriausių dalykų, ką mums suteikia literatūra.
P. S. Kviečiame visus į penktąjį MBG knygų klubo susitikimą, kuriame aptarsime Unės Kaunaitės knygą „Laiškai Elzei“ – jis vyks gruodžio mėnesio viduryje. Susitikime dalyvaus ir jaunoji rašytoja Unė. Gimnazijos bibliotekoje taip pat yra keli šios knygos egzemplioriai.
III a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė
2016-11-19
Antrasis „MBG jaunimo knygų klubo“ susitikimas
 |
|---|
 |
 |
 |
„Pirmiausia, – tarė jis, – pasistenk išmokti vieną paprastą gudrybę, Paukšteli, tada tau bus lengviau sutarti su įvairiausiais žmonėmis. Tik tada gerai suprasi bet kurį žmogų, kai viską vertinsi jo požiūriu... <...> Turi įlįsti į jo kailį ir pažiūrėti jo akimis.“
Knygų klubas – vieta, kur susirenka bendraminčiai – knygų mylėtojai. Mykolo Biržiškos gimnazijoje jau antrą kartą susirinko skaitantys paaugliai ir mokytojai aptarti pasirinktą knygą. Šį kartą tai buvo kultinė Harper Lee knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“!
Ši knyga buvo pasirinkta ne veltui. Pirmajame susitikime buvo išrinkta ši knyga, be to, atėjus regimam pavasariui, norisi kažko itin ypatingo, galbūt – klasikinio ir laiko patikrinto, tačiau kažko, kas nustebintų. Pasitarusios klubo vadovės priėmė šį sprendimą ir jau netrukus moksleiviai sužinojo apie artėjantį antrąjį jaunimo knygų klubo susitikimą.
Veiksmas vyksta tarpukariu Meikombo miestelyje. Istorija pasakojama Džinos Luizos, švelniai vadinamos Paukšteliu, akimis. Mergaitė vaikystės dienas leidžia su broliu Džemiu ir draugu Dilu, atvykstančiu vasaroti į Meikombą. Paukštelio ir Džemio tėvas Atikus – autoritetingas miestelio advokatas, nestokojantis džentelmeniškumo bei pagarbos kiekvienam sutiktajam. Tai knyga apie požiūrį į žmogų, toleranciją, draugystę, tėvų ir vaikų santykius.
Klubo susitikimą pradėjo susipažinimu. Nors didžioji dauguma dalyvių nebuvo naujokai, visi mielai susipažinome su pirmą kartą atėjusiais. Prie arbatos puodelio pasidalinome mintimis, mėgstamiausiomis ar gerą įspūdį palikusiomis knygomis. Netrukus perėjome prie pačios knygos aptarimo. Visi kartu susipažinome su autore, jos biografija, gyvenimu. Paminėjome ir tai, jog kūrinys yra ekranizuotas.
Visi kartu prisiminę siužetą, aptarėme iškilusias mintis, klausimus. Kalbėjome apie Paukštelį, jos šeimą, Meikombo miestelį, dalijomės mintimis apie knygoje esančias dvi siužetines linijas. Pasidalijome, kas labiausiai patiko, koks veikėjas paliko didžiausią įspūdį.
Gražiais linkėjimais užbaigėme diskusiją, kiekvienas galėjo pasidalinti įžvalgomis bei mintimis. Kadangi buvo išreikštas noras dėl trečiojo klubo susitikimo dar šiais metais, tikimės, jog jis įvyks, bet daugiau informacijos galėsite sužinoti artimiausiu metu.
Noriu dar pasidalinti savo mintimis apie „Nežudyk strazdo giesmininko“. Man tai buvo itin nustebinusi knyga. Žinoma, iš jos tikėjausi kažko daugiau nei iš eilinės knygos, kadangi jai ne be reikalo yra suteiktas bestselerio ir pasaulyje pamiltos knygos vardas. Istorija pateikė daug daugiau, nei galėjau pagalvoti. Keliama problematika yra vis dar aktuali ir mūsų laikais. Autorė sukūrė ypatingai ryškius ir įdomius veikėjus, kurie savo savybėmis įsirėžia atmintin. Knyga verta dėmesio, todėl tikrai skatinu visus ją paimti į rankas, nes, manau, kiekvienas ras joje kažką tokio...
II a klasės mokinė Greta Barkauskytė
Pirmasis Jaunimo knygų klubo susitikimas įvyko!
MBG Jaunimo knygų klubas pradėjo savo veiklą!
Knygų klubas – puiki galimybė dalintis mintimis apie patikusius kūrinius, kalbėtis su bendraminčiais, patirti gyvo pokalbio džiaugsmą bei skleisti meilę skaitymui ir knygoms. Ilgą laiką jaučiau didžiulį poreikį su kuo nors rimtai pasikalbėti apie knygas, palikusias gerą ar ne itin įspūdį, išgirsti kitų žmonių nuomonę, suvokti kūrinio esmę, diskutuoti ir aptarti skaitant iškilusias idėjas. Pamačiusi, jog gimnazijoje galima bent pamėginti pradėti kalbą apie tokį reiškinį kaip knygų klubas, pasinaudojau proga.
Širdis prisipildė laimės išgirdus teigiamą atsakymą, tačiau tik vėliau suvokiau situacijos rimtumą – aš vesiu diskusiją, turiu pasiruošti klausimus ir žiūrėti, kad dalyviams nebūtų nuobodu. Visgi kadangi pirmajam susitikimui pasiūliau knygą, kuri patenka į mano TOP 3 geriausių knygų trumpąjį sąrašiuką, tai nebuvo sunku.
Kovo 16-ąją, kai minima Knygnešio diena, Mykolo Biržiškos gimnazijoje įvyko ilgai lauktas pirmasis Jaunimo knygų klubo susitikimas. Jame buvo aptariama S. E. Hinton knyga „Autsaideriai“. Rašytoja kūrinyje pasakoja keturiolikmečio Ponio ir jo draugų bei brolių istoriją. Veiksmas sukasi apie 1960-uosius, kai Amerikoje vyko konfliktai tarp socialinių grupių – socių ir griserių. Ponis, protagonistas, jautrus ir protingas vaikinas, mylintis savą gaują, tačiau negalintis pakęsti esamos situacijos, kai negali išeiti vienas, be peilio savigynai, į gatvę. Tai istorija, kupina veiksmo, įtampos bei gražių ir nuoširdžių momentų.
Kodėl būtent ši knyga? Ji mane užbūrė nuo pat pirmųjų puslapių, veiksmas įtraukė, nesinorėjo palikti pamiltų veikėjų. Man asmeniškai tai viena tų knygų, kurias skaitai ir esi toks sužavėtas, kad negali pamatyti kūrinio trūkumų, bet tai juk yra vienas smagiausių dalykų, skaitant knygą. Buvo kiek sudėtingiau ruošiantis šiam susitikimui kritiškiau nei tiesiog skaitytojai žvelgti į gilų įspūdį palikusią knygą, tačiau dėl to man tik dar labiau patiko visas pasiruošimo procesas.
Į pirmąjį knygų klubo susitikimą susirinko keliolika knygų skaitytojų, įskaitant mane ir mokytoją Aureliją (kuriai milijonus kartų norisi sakyti „ačiū!“), o tokiam renginiui tai buvo neįtikėtinas dalyvių skaičius. Su mokytoja stengėmės sukurti jaukią aplinką: arbata, sausainiai, multimedijos ekrane šviečiančios nuotraukos iš „Autsaiderių“ ekranizacijos. Pradėjome susitikimą mintimis apie tai, kas yra Jaunimo knygų klubas ir kokie yra šio susibūrimo tikslai. Vėliau perėjome prie knygos: autorės biografijos, filmo pagal to paties pavadinimo knygą. Pačios knygos aptarimą pradėjome prisimindami siužetą, kalbėjome apie veikėjus, kilusias mintis, paliktus įspūdžius, ieškojome sąsajų tarp „Autsaiderių“ ir šių dienų pasaulio.
Susitikimui pasibaigus sulaukėme teigiamų gimnazistų atsiliepimų. Keliuose jų kartojosi man širdį glostantys žodžiai: „Jei bus antras kartas, tikrai ateisiu...“ Todėl iškilmingai, su dideliu džiaugsmu skelbiu, jog balandžio 15 dieną įvyks antrasis MBG Jaunimo knygų klubo susitikimas, kuriame aptarsime legendinę Harper Lee knygą „Nežudyk strazdo giesmininko“! Tikiuosi, šiame susibūrime pamatyti ne tik gimnazistus, su kuriais aptarėme „Autsaiderius“, tačiau ir naujų veidų!
O „Autsaideriai“... Man tai nėra eilinė knyga. Nors susitikime išgirdau ir kitokių nuomonių, manasis požiūris į šią knygą nepasikeitė. Aš vis dar pamišėliškai svajoju apie šią knygą, jos veikėjus (pamišėliškai – net mano telefono ekraną puošią veikėjų nuotrauka iš filmo „Autsaideriai“). Visa tai padeda atitrūkti nuo realybės, pailsinti smegenis nuo mąstymo, kiek gavau iš matematikos kontrolinio arba ar stojant į universitetą visi labai kreips dėmesį į atestate šviečiantį fizikos 8 – etą. Pavargusi nuo to, pasitelkiu vaizduotę ir mintyse vėl keliauju susitikti su „Autsaiderių“ veikėjais ir dar kartą suvokti, kokia graži gali būti draugystė...
II a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė
Knygų skaitytojos tinklaraštis
„Pamišusi dėl knygų“ – tinklaraštis, gyvuojantis jau daugiau nei metus, kuriame rašoma apie knygas ir viską, kas susiję su jomis. Pamišėlė – gimnazistė, nebegalinti gyventi be knygų. Ją galima pavadinti ir knygų žiurke, kadangi pamišėlė suuodžia visas naujienas: kokią knygą ekranizuoja, ką naujo išleidžia Lietuvos leidyklos, kokia knyga sujaudino tūkstančius pasaulio širdžių. Mergina dalinasi perskaitytų knygų apžvalgomis, vertina kūrinius (tai viena sudėtingiausių užduočių), kalba apie jų privalumus ir trūkumus. Pamišėlė noriai bendrauja su kitais knygų mylėtojais ir rekomenduoja knygas, vertas dėmesio. Jei ne knygos, mergina, taip jas dievinanti, yra garantuota, jog dabar būtų visai kitu žmogumi. Pamišusi dėl knygų yra užtikrinta, jog knygos yra vienas gražiausių ir geriausių pasaulio šviesos ir šilumos šaltinių, be kurio žmonija žūtų.
Jaunimo knygas dievinanti pamišėlė skatina visus ir visur skaityti, mėgautis literatūra ir džiaugtis paprastais dalykais!