MBGatvė
Gimnazistų laikraštis
Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta. (M. K. Čiurlionis)
Poezijos festivalis ,, Pavasario balsai “
Kovo mėnesio pabaigoje A. Mickevičiaus bibliotekoje vyko jau penktus metus iš eilės organizuojamas skaitymo festivalis, kuriame pasitaikė proga sudalyvauti ir MBG moksleiviams. Renginio metu pavasarinės nuotaikos įkvėpti mokiniai, iš įvairių Vilniaus mokyklų ir gimnazijų, skaitė eilėraščius prancūzų, rusų, vokiečių ir danų kalbomis, buvo įterptos netgi kelios lotyniškos frazės. Festivalio pradžioje organizatoriai pasveikino klausytojus skambia poeto Justino Marcinkevičiaus fraze: ,, Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos, šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais“.
Skaitomi kūriniai neapsiribojo vien tik bundančios gamtos tematika, buvo paliestos meilės, skausmo, ilgesio ir nostalgiškos praeities temos. Skambėjo plačiai žinomi, klasika virtę J. V. fon Gėtės bei A. Puškino šedevrai. Kai kurie mokiniai, trokšdami kūriniui suteikti daugiau jausmo bei spalvų, pasitelkė improvizaciją: priedui atliko trumpą kūrinuką ukulėle, smuiku ar net persirengė to meto madą bei papročius atspindinčiais drabužiais. Dvi mokinės, atstovavusios Vilniaus A. Puškino vidurinei mokyklai, vaidino simbolinį spektaklį, iliustruojantį jų kūrinį. Vieni deklamavo grupėmis, kiti poroje skaitė tą patį kūrinį, tačiau skirtingomis kalbomis. Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinei trečiokei Dominykai Buiko pasirodymo metu akomponavo smuikas, iškart po jos eilėraštį rusų kalba skaitė antrokė Saulė Vincenta Moisiejenko. Bene viena pirmųjų pasirodė pirmokė Vaiva Šadreikaitė, skaičiusi eilėraštį prancūzų kalba. Po gausybės kitų puikių pasirodymų renginį uždarė pirmokė Meda Šulskytė, padeklamavusi vokiečių kalba, ir dar keli skaitovai. Pasirodymams pasirengti padėjo mokytojos – Erika Kišūnienė, Alvyda Menčinskienė, Galina Jakimavičienė, Ala Tichomirova.
Dar prieš metus A. Mickevičiaus vardą turinti biblioteka šventė poeto 220 metų sukaktį, tad festivalio tema buvo Romantizmo laikotarpis, pritraukęs įvairius klausytojus, tačiau šiemet organizatoriai džiaugiasi sulaukę kaip niekad daug tiek klausytojų, tiek dalyvių. Iš viso dalyvavo net 21 mokyklos atstovai. Festivalis jau penktus metus sėkmingai suburia skambaus žodžio, meno, kalbos bei poezijos mylėtojus. Paskraidina praeities laiko vingiais, parodo skirtingų tautų kultūrinę dvasią, o svarbiausia per amžius vertinamą Europos poetinį paveldą bei knygos svarbą mūsų gyvenime.
Vakarė Jurkšaitytė, I a klasės gimnazistė,
2019-04-16
Iš spektaklio ,,Ivanas Turgenevas ir jo amžininkai“
Kovo 23 dienos popietės kėlionė pro senamiesčio gatvėles tokią saulėtą dieną atvėdė prie Lietuvos rusų dramos teatro. Jame buvo rodomas spektaklis, skirtas paminėti 200-ąsias I.Turgenevo gimimo metines. Ta proga net 13 Lietuvos mokyklų paruošė pasirodymus, kuriuose dalyvavo jų talentingi mokiniai. Šis projektas jau yra organizuojamas 14 kartą. Mūsų gimnazija irgi dalyvavo šiame spektalyje, kuriame pasirodė Nikita Ščiupakov iš III b, jis skaitė I. Turgenevo kūrinį ,,Kai manęs nebus...“. Nikitą šiam puikiam pasirodymui paruošė rusų kalbos mokytoja Ala Tichomirova ir teatro mokytoja Aldona Ramelienė.
Prieš didįjį spektaklį teatro koridoriuose galima buvo pamatyti parodą, kur puikavosi daug dailės darbų, skirtų paminėti 200-ąsias I.Turgenevo gimimo metines. Geriausi darbai buvo išrinkti laureatais, tarp kurių yra ir mūsų gimnazijos mokinių. Sveikiname Rimantą Nainą (II g) ir Robertą Barkauską (I b) už puikius kūrinius! Taip pat Mykolo Biržiškos gimnazija gavo padėką už aktyvų dalyvavimą šiame konkurse.
Kiekviename pasirodyme buvo galima pamatyti I. Turgenevo gyvenimo etapus bei išgirsti jo kūrybos. Rusų romanistas ir dramaturgas visuomet išaukštindavo meilę: ,,Tiktai ji, tik meilė yra gyvenimo prasmė“, - sakydavo jis. Ir tikrai dauguma jo kūrinių yra skirti moterims, kurias rašytojas labai stipriai mylėjo. Talentingi mokiniai puikiai perteikė didelės meilės pojūtį, o I. Turgenevo tekstai, deklamuoti scenoje, dar labiau pagilino šį jausmą. Jo pirmoji meilė Viardo ir kitos moterys paliko gilų pėdsaką širdyje. Būtina paminėti jautrų pasakojimą ,,Mumu“, kurio niekada nepamiršime. Dainų, šokių teatrai, ansambliai, vokalinės grupės padėjo dar įtaigiau perteikti visą istoriją.
Už šį pasirodymą reikia dėkoti organizatoriams ir, be abejo, aktoriams – jauniems mokiniams. Nereiktų pamiršti mūsų rusų kalbos mokytojų – Alos Tichomirovos ir Galinos Jakimavičienės, kurios palydėjo mūsų mokyklos žiūrovus ir pasirūpino bilietais. Gaila, dar kartą pamatyti pasirodymo nėra galimybės, bet jei būtų – būtinai siūlyčiau aplankyti! Labai žavu, jog mokiniai gali taip stipriai ir tikroviškai perteikti tokias emocijas.
I b klasės gimnazistė Jovita Gricevič
2019-03-31
Iš Ilonos Ežerinytės knygos „Skiriama Rivai“ pristatymo
Tai buvo visai kas kita, negu tikėjausi. Tai nebuvo vien tik eilinis knygos pristatymas. Nebuvo gilinamasi vien tik į kūrinio struktūrą ar idėją, bet ir daug kalbėta apie gyvenimą. Tą tikrą, realų, mus supantį gyvenimą. Džiaugiausi girdėdamas išmintingų įžvalgų, kurias autorė perteikė pristatydama savo knygą. Pradėjau kitaip suvokti žmones ir jų poelgius, tarp jų ir savo. Negana to, sustiprėjo vieno iš brangiausių gyvenime dalykų – muzikos – svarba. Literatūra ir muzika taip susijusios! Kompozitorius Gediminas Kalinas knygai „Skiriama Rivai“ sukūrė muziką, kurią atliko renginyje. Tai įaudrino vaizduotę ir sutelkė skaitytojų smalsumą.
Kadangi pirmoji aptarta tema buvo muzika, ko gero, aš ir pradėsiu nuo jos. Muzika yra vienas iš stipriausių įkvepiančių dalykų daugumai žmonių. Daug kam tai yra neatsiejamas nuo gyvenimo dalykas. Ji padeda žmonėms kurti, leidžia atsipalaiduoti (ne veltui yra muzikos terapija), ji gali užjausti, raminti, liūdėti kartu, džiaugtis kartu, šėlti kartu. Ji gali užmigdyti ir gali pažadinti, suteikti motyvacijos. Tai yra viena iš geriausių laikmenų. Kartais savo svarbius gyvenimo momentus tu gali atsiminti dar kartą perklausydamas muzikos, kuri tuomet skambėjo ten, kur tu buvai tada. Tik ne visada ir ne bet kokia muzika yra gera. Neabejoju, kad jums muziką tenka girdėti ir tada, kai jos nenorite, arba girdėti tokią, kurios pakęsti negalite. Jeigu visgi tektų rinktis prastą muziką ar tylą, greičiausiai sutiktumėte su antru variantu.
Ir tikrai abejoju, kad visiems vakarėlyje grojanti muzika patinka. Gal taip ir atrodo, bet taip nėra. Greičiausiai dėl to, kad pritiktume prie kitų vakarėlio draugų. Versti save klausytis tos muzikos dėl to, kad atrodytume kaip visi kiti? Pasirodo, daug žmonių dėvi smagių, šmaikščių ir aktyvių personų kaukes. Grįžę namo jie pasidaro visai kitokie. Jie nesiklausys vakarėlių muzikos, jei galės klausytis klasikos, valso, džiazo, sunkios elektronikos ar metalo, gal netgi indėnų apeiginės muzikos, ką gali žinoti. Gal piešimas jiems yra aktualesnis dalykas už muziką, gal eilėraščių rašymas, o gal visai kita... Visi žmones yra daug skirtingesni, negu atrodo, ir dėl to jie yra daug patrauklesni.
Labai sunku būtų susirasti savo porą, jei niekas neatskleistų savo tikro charakterio. Nuolatinis galvojimas apie tai, kas mylimam patinka, turėtų labai varginti. Todėl buvo labai įdomu išgirsti, kad daug jausmingesnė ir romantiškesnė meilė yra tada, kai tu myli ir dar nežinai, ar kitas jaučia tą patį.
Labai svarbu branginti kiekvieną gyvenimo momentą ir kuo anksčiau mes atskleisime tikrąją asmenybę, tuo daugiau malonių prisiminimų turėsime iš savo praeities, todėl pasistenkime dėl ateities. Klausykimės muzikos, kuri mums patinka, bendraukime nevaržomi ir nebijokime meilės, nes nebūna taip, kad niekieno pomėgiai nesutaptų.
Ačiū Ingai Mitunevičiūtei už paruoštus klausimus ir jaukų vakaro vedimą, leidyklai „Dominicus Lituanus“ už naują talentingos rašytojos Ilonos Ežerinytės knygą paaugliams. Ir, žinoma, lietuvių kalbos mokytojai Aurelijai už galimybes dalyvauti literatūros renginiuose.
Adomas Šeduikis,
II b klasės gimnazistas,
2018-12-04
 |
|---|
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Apsilankymas Lietuvos rusų dramos teatre
Gana žvarbų lapkričio 22 dienos vakarą mes, Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai, lydimi rusų kalbos mokytojų, apsilankėme Lietuvos rusų dramos teatre. Pasirinkome pamatyti spektaklį intriguojančiu pavadinimu „Kreida“, kurio aprašymas LRDT svetainėje teigia, jog tai daugiau nei tiesiog vaidinimas:
„Spektaklis „Kreida“ vainikuoja maštabišką edukacinį-teatrinį (vad. G. Surkovas) LRDT projektą „Mokyklinė drama“, kuriame dalyvavo rusiškų ir lietuviškų Vilniaus mokyklų mokiniai, LRDT aktoriai, M. Valiukas ir kiti jauni dramaturgai. Pirmajame projekto etape mokiniai, po LRDT stogu bendradarbiaudami su profesionaliais dramaturgais, kūrė trumpas pjeses apie tai, kas jiems ypač rūpi jų mokykliniame ir asmeniniame gyvenime. Projekto finale žiūrovams buvo pateikti mokinių draminiai tekstai, kuriuos vaidino ir patys mokiniai, ir LRDT aktoriai. Taip mokiniai gavo progą suprasti, kad teatras nėra svetima jaunimui erdvė, kad čia jie gali būti išgirsti, suprasti ir kad teatras sugeba bendrauti su jaunimu vienu lygiu ir jiems suprantama kalba.
Pjesė ir spektaklis „Kreida“ yra antras projekto „Mokyklinė drama“ etapas. Profesionalus dramaturgas M. Valiukas, pasinaudodamas mokinių sukurtais tekstais ir savo patirtimi, sukūrė pjesę, kurios personažai ir situacijos nėra išgalvoti, o paimti iš gyvenimo – ir jo paties, ir mokinių. Jaunų žmonių konfliktai su vyresniąja karta, su tėvais ir mokytojais, su mokykline sistema, pirmieji jų susidūrimai su neteisybe, ciniškumu, pirmieji gyvenimo išbandymai ir akistatos su būtinybe daryti lemtingus, „suaugusius“ sprendimus.“
Ir iš tiesų, tenka pripažinti, jog pasirodymas nustebino. Tai – gan šokiruojantis, tačiau kiekvieną verčiantis vienaip ar kitaip pritarti tam, ką matė scenoje. „Kreida“ be užuolankų parodo mokykloje besimokančių mokinių, jų tėvų, mokytojų išgyvenimus. Visa pjesė yra paremta tikromis dramaturgo ir vaikų, prisidėjusių prie „Mokyklinė dramos“ projekto, istorijomis. Šis neįprastas kūrinys išties prikausto dėmesį, yra kupinas netikėtumų ir stebina savo sprendimais scenoje. Jis suteikia galimybę pagalvoti, kas vyksta ne tik mūsų mokykloje, bet kuo galbūt kvėpuoja ir kitose mokyklose besimokantys mokiniai. Tai kūrinys, kuris verčia mąstyti. Tikimės, kad ir kitas apsilankymas Lietuvos rusų dramos teatre suteiks galimybę pažinti tą gyvenimo pusę, apie kurią daug kas dar bijo kalbėti.
Sabina Stūronaitė,
III c klasės gimnazistė,
2018-12-08
Apie toleranciją
Rodos, tolerancija yra toks paprastas dalykas, bet vis tiek mūsų visuomenėje yra pastebimas nepakantumas. Kartais tai būna dėl tikrai bereikšmių priežasčių. Būdami tolerantiški mes ne tik rodome tinkamą mandagumo pavyzdį, bet ir padedame aplinkiniams jaustis laisvai juos supančioje aplinkoje.
Dėl to UNESCO ir Tautų Sąjungos organizacijos paskatino nuo 1995 metų kiekvieną lapkričio 16-ąją švęsti Tolerancijos dieną. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, mokantys visuomenę atkreipti dėmesį į skirtingų nuomonių, pažiūrų, kilmės ir prigimties žmonių toleravimą, kad galėtume suprasti kitus. Iš lotynų kalbos išvertus žodį tolerantia suprantame, jog tai reiškia kantrybę arba pakantumą.
Tolerancija tai ne šiaip kito žmogaus gerbimas. Tai kur kas svarbiau. Jau nuo neatmenamų laikų skirtingos gentys konfliktuodavo tarpusavyje, bandė išnaikinti viena kitas. Viduramžiais išsilavinę žmonės buvo persekiojami, mat Bažnyčia nepripažindavo jų pasaulėžiūros. Net per Apšvietos laikus žmonija netapo tolerantiškesnė, kai atrado naujas žemes ir juose gyvenančiais juodaodžiais naudojosi žiauriau nei gyvuliais. Net moterys negalėjo jaustis visavertės tais laikais. Įsigalėjo tvirtas stereotipas, kad moterys yra silpnos būtybės, negalinčios rūpintis finansiniais arba politiniais reikalais ir jų vieta yra tik namų ruoša. Ką jau kalbėti apie XX amžiuje vykusius karus ir tautinius genocidus. Masiškai žmonės, engiami dėl tautybės, būdavo tremiami į kraštus, iš kurių dauguma taip ir negrįžo gyvi.
Nors šiais laikais tai nepasireškia taip globaliai, netolerancija išlieka smulkesnėse bendruomenėse: darbovietėse, mokyklose, šeimose taip pat ir internete. Gal seksizmas ir rasizmas yra išnykę reiškiniai, bet jų žymės randamos šen bei ten. Lyčių skirtumas viena iš jų. Labiausiai netolerancija žaloja paauglius, ji pasireiškia patyčių forma. Neįgalūs vaikai, kurie ir taip kenčia visą savo gyvenimą, būna engiami mokyklose, kiemuose. Net sveiki žmonės ne visada pripažįstami būna vien dėl kitokio požiūrio. Žmogus, kuris nėra toleruojamas, pradeda jausti nepilnavertiškumo kompleksą ir nesijaučia patogiai jį supančioje aplinkoje, bet kai jis yra nevaržomai priimamas į naują bendruomenę, tai tuomet gali greičiau ir laisviau pritapti prie kitų. Tada asmuo atsiskleis kaip gėlė ir aplinkiniai pamatys jo tikrąsias vertybes. Atstumdami ar versdami kitokius pritapti prie daugumos tik žalojame žmogų, spraudžiame jį į Prokrusto lovą. Todėl toleruodami kitus mes ne tik padedame jiems gyventi laimingai savoje aplinkoje, bet ir atveriame kelią pasaulio taikos ir vienybės link. Tebūnie taika, tebūnie tolerancija!
Adomas Šeduikis, II b klasės gimnazistas,
2018-11-06
Konstitucijos egzaminas
Spalio 25 – oji – Konstitucijos diena, demokratijos šventė, kurią jau dvyliktą kartą lietuviai švenčia spręsdami Konstitucijos egzamino užduotis. Visoje Lietuvoje, varžydamiesi skirtingose kategorijose, egzaminą iš viso laikė 32 tūkstančiai piliečių. Savo Konstitucijos žinias šiais metais tikrino ir biržiškiečiai. Egzaminas vyko dviem etapais: pirmajame dalyvavo visi norintys, o antrajame geriausiai pasirodę prieš tai buvusiame etape gimnazistai. Konstitucijos egzamino laimėtojais buvo paskelbti 32 piliečiai iš 10 skirtingų kategorijų. Jie Konstitucijos dieną Prezidentūroje buvo apdovanoti prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Konstitucijos egzaminas – graži, nuolat auganti tradicija, per dvylika metų išaugusi tiek dalyvių kiekiu, tiek kategorijų gausumu. Labai džiugu, kad egzaminą laikančių vis daugėja, tai reiškia, kad Lietuvoje yra nemažai žmonių išmanačių Konstituciją. Tikimės, kad ši tradicija nenutrūks ir kitais metais bus sulaukta dar didesnio dalyvių skaičiaus!
Ugnė Budriūnaitė,
IV b klasės gimnazistė,
2018-11-04
Netradicinė pamoka MO muziejuje
Nors mokslo metai dar neseniai prasidėjo, jau daugumai mokinių atsibodo sėdėti įkalinančiuose suoluose, dalintis asmenine erdve su suolo draugu, atsakinėti į mokytojų klausimus, į kuriuos, kartais atrodo, atsakymus žino tik jie patys, kaip buhalteriams pildyti nesibaigiančius lapus. Todėl nėra keista, kai lietuvių kalbos mokytoja perdavė kvietimą iš jau pažįstamos knygų autorės, rašytojos Ilonos Ežerinytės dalyvauti visai kitokioje pamokoje dar net neatidarytame MO muziejuje bei galimybę praleisti tokias pamokas kaip matematika ir fizika, visi mokiniai maloniai džiūgavo.
Atvykusi į muziejaus vietą gerokai nustebau. Ten dar nuo sovietinių laikų stovėjo kino teatras, kuris dabar buvo tarsi nušluotas nuo žemės paviršiaus, o vietoj jo stovėjo aštrių briaunų, masyvus, modernus pastatas. Šis pastatas, pasirodo, yra vienintelis toks pastatas Baltijos šalyse, kurį kūrė architektas Danielis Libeskindas, vyriausias Niujorko Pasaulio prekybos centro atstatymo architektas. Jau esant prie jo naujausio architektūros kūrinio buvo galima matyti eksponatus lauke, vienas iš jų ir buvo prieš tai čia stovėjusio kino teatro pavadinimas „Lietuva“. Kai buvo paskleista žinia, kad kino teatras bus nugriautas, atsirado ne vienas pasipiktinęs žmogus, kuris kino teatro anksčiau turbūt net nebuvo pastebėjęs. Gera žinoti, kad buvo atsižvelgta į žmonių nuomonę ir nuspręsta palikti metalines pavadinimo raides, kurios mena praeitį, bet ir netrukdo kurti naujoves. Kitoje pastato pusėje, kaip vėliau pastebėjau, buvo terasa, kurioje vasarą vyks filmų peržiūros. Muziejuje tam tikrų dienų rytais bus net galima nusipirkti gardžių, garuojančių blynų. Taip pat muziejuje yra biblioteka bei, svarbiausia, – eksponuojamos meno kūrinių parodos.
Prasidėjus mūsų kitokiai pamokai jau buvau benusivilianti, kai gavome lapus, kuriuos turėjome pildyti, tai yra parašyti, kam priskirtume tam tikras sąvokas – poezijai ar dailei, taip pat prisiminti, kaip rasti bei analizuoti lyrinį subjektą, bet mes buvome suskirstyti į grupes ir gavome naują užduotį. Mums reikėjo išsirinkti vieną eilėraštį iš dviejų, išanalizuoti jo lyrinį subjektą bei atrasti parodoje dailės kūrinį, kuris geriausiai jį atspindi. Pati paroda mane nustebino: buvo pilna įvairiausių temų, stilių, technikų, spalvų kūrinių. Gana dažnai parodos turi panašų elementą, tad jeigu jis tau nepatinka, tarkim, kūrinių technika, tai ir paroda nepalieka didžiulio įspūdžio.
MO muziejuje dabar eksponuojama paroda, manau, nepaliks nė vieno abejingo, kiekvienas atras sau patinkantį kūrinį. Taip pat netradicinėje pamokoje buvo smagu suktis kūrybiniame analizavimo procese su bendraklasiais, stengtis pažvelgti į kūrinius iš jų perspektyvos, bandyti atrasti kompromisus tarp skirtingų nuomonių ir pasigrožėti kūriniais. Manau, kad kiekvienas turėtų aplankyti šį muziejų, pajusti galbūt jau seniai jaustą meno skonį ir išlaisvinti savo vaizduotę.
Jorė Kaktytė,
II b klasės gimnazistė,
2018-10-17
Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus
Saulėtą spalio dieną, kai žemė dar buvo pasipuošusi margų medžių lapų kilimu, gimnazijos antrų, trečių ir ketvirtų klasių moksleiviai kartu su rusų kalbos mokytojomis Galina Jakimavičiene ir Ala Tichomirova lankėsi literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje. Šio poeto kūryba ir gyvenimo peripetijos yra plačiai nagrinėjamos rusų kalbos pamokose. A. Puškinas nėra buvęs nei Vilniuje, nei Lietuvoje. Tačiau poetą su Lietuva sieja biografiniai ir literatūriniai ryšiai. Markučiuose gyveno poeto jaunesnysis sūnus Grigorijus su žmona Varvara. Ekskursijos metu mokiniai ne tik apsilankė buvusiame Grigorijaus ir Varvaros Puškinų Markučių dvaro gyvenamajame name, kuriame yra eksponuojami Puškinų giminės herbais puošti autentiški baldai, šeimininkų nuotraukos, dailės kūriniai, garsiojo poeto kūryba, bet ir sužinojo daug įdomių bei anksčiau negirdėtų faktų apie A. Puškino šeimos gyvenimą. Vėliau mokiniai apžiūrėjo paminklą, skirtą A. Puškinui, ir šeimynines kapinaites bei pasivaikščiojo parkelyje, apsuptame tvenkinių.
Gabrielė Truslilaitė,
IV e klasės mokinė,
2018-11-09
