Išvyka į Markučius

   Paskutinę gegužės mėnesio dieną antrokų būrys aplankė Markučiuose įsikūrusį literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų ir nepamiršo nusifotografuoti prie paminklo, skirto poetui. Muziejus įkurtas Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus Puškino ir jo žmonos Varvaros Puškinos dvaro gyvenamajame name.

   Antrokai aplankė memorialinę ekspoziciją, kurią sudaro 6 autentiškai apstatyti XIX a. kambariai. Tikras stebuklas, kad dvaras liko nesugriautas, kai Europoje siautė net du karai.

Pradėkime nuo valgomojo. Yra manoma, kad visi valgomojo baldai buvo atvežti iš Italijos, kai Grigorijus ir Varvara Puškinai mėgavosi savo medaus mėnesiu šalyje. Taip pat įdomu tai, kad visos indaujų ir komodų rankenos yra iš medžio išdrožti veidai, nerastumėte nė vienos vienodos rankenos – visi veidai yra skirtingi. Kad gaminamo maisto kvapai neerzintų dvaro savininkų, virtuvė buvo įrengta visiškai priešingame dvaro gale. Maistas į valgomąjį buvo nešamas specialiais koridoriais.

  Kitas kambarys – biliardinė. Šiame mažame kambaryje buvo pastatyti net trys veidrodžiai. Toks savininkų sprendimas buvo dėl kelių priežasčių. Kadangi XIX a. laikotarpiu kambariai buvo apšviečiami žibalinėmis lempomis, veidrodžiai atspindėdavo šviesą ir didindavo kambarių apšvietimą, tačiau kita priežastis nėra tokia ekonomiška. Veidrodžiai, stovėję biliardinėje, buvo labai brangūs, nes juos gaminant buvo naudojamas sidabras, tokia brangių veidrodžių gausybė rodė svečiams Puškinų šeimos finansines išgalias.

   Vienas iš svarbiausių ekspozicijos kambarių – Aleksandro Puškino kampelis. Šiame kambaryje buvo saugomi memorialiniai poeto baldai ir daiktai, kuriuos Grigorijus ir Varvara atsivežė, persikeldami į Markučius. Deja, išliko tik kortų stalelis ir du žaliu aksomu aptraukti krėslai, kiti daiktai, priklausę poetui, dingo 1939 m.  Čia pasigrožėsite žavingu marmuriniu staliuku, kurio kojos primena dramblio straublį, dėmesį traukia rankomis siuvinėti sienų apmušalai ir Aleksandro Puškino pomirtinė kaukė.

  Kitas ne ką mažiau įspūdingas kambarys – žaliais apmušalais aptrauktas Grigorijaus Puškino kabinetas. Didžiausias šio kambario akcentas – didžiulis Grigorijaus rašomasis stalas. Ant stalo po stiklu galima pamatyti 1815 m. rankomis pieštą Markučių planą. Ant sienų pakabinti Grigorijaus ir Varvaros Puškinų portretai, lenkų dailininko Jano Stykos pieštas Levo Tolstojaus portretas. Nustebino tai, kad Grigorijus Puškinas buvo nepaprastai panašus į rašytoją Levą Tolstojų, tik vėliau gidė paaiškino, kad tai nėra tas pats žmogus.

  Vienas iš paskutinių aplankytų kambarių buvo svetainė. Kaip ir visi kiti kambariai dvare, svetainė buvo puošni ir prabangi, tačiau nuostabą kelią šalimais esančiuose kampuose pastatyti židinys ir krosnis. Žalių koklių olandiško stiliaus vazą primenanti krosnis buvo reikalinga kambariui šildyti, tačiau atviras židinys buvo pastatytas tik dėl grožio. Įsivaizduokite šūsnį malkų, degančių tiesiai prieš jus, kol jūs skaitote savo mėgstamą knygą.

 Antrokams taip pat buvo aprodyta Puškinų šeimos biblioteka, o ekskursijos pabaigoje gidė trumpai papasakojo Aleksandro Puškino biografiją.

Lukrecija Vainauskaitė, II e klasės gimnazistė,

2018-06-05

„Poezija – nėra vien jausmai. Tai kalba, kuri sukelia jausmus.“ (Umberto Eko)

 

Gegužės 14 dieną gimnazijoje vyko rusų poezijos popietė, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys ir visi mėgstantys rusų poeziją bei ketvirtokai, kurie tokiu būdu gražiai atsisveikino su juos mokiusia mokytoja. Renginį pradėjo kerintis ketvirtokų valsas iš kino filmo „Mano švelnus ir žiaurus žvėris“. Mokiniai skaitė Puškino, Jesenino, Feto, Achamatovos, Cvetajevos eiles bei atliko nuostabius muzikinius kūrinius – Bulato Okdžavos „Maldą“, Čiurlionio muziką. Tai tikriausiai vienas jaukiausių renginių, kuris visus įtraukia į kelionę po skirtingus laikotarpius, skirtingus metų laikus, skirtingas vietoves per pačių žymiausių rašytojų kūrybą. Šiame renginyje turėjome ir viešnią – tai Žvėryno gimnazijos rusų kalbos mokytoja  ekspertė Irena Vološina. Ačiū renginio organizatorėms Alai Tichomirovai, Rozai Miliajevai ir Reginai Kačinskienei. Tikimės, jog ši tradicija – popietė su poezija – tęsis dar ne vienerius metus.

Austė Steponavičiūtė,

III b klasės gimnazistė,

2018-05-26

R_004
R_002
R_001
R_003
R_008
R_033
R_035
R_034
R_036
R_019
R_018
R_030
R_040
R_047
R_046
R_041
R_039
R_060
R_057

Pergalė protmūšyje apie Levą Tolstojų

 

Gegužės 7 dieną Vilniaus Žvėryno gimnazijoje vyko rusų kalbos protmūšis apie Levą Tolstojų. Levas Tolstojus – visiems gerai žinomas rusų rašytojas, sukūręs jau klasika virtusius romanus „Ana Karenina” bei „Karas ir taika”. Mūsų gimnazijos protmūšio komandą sudarė Alan Pachomov (IVf), Nikita Ščiupakov (IIb), Bogdan Šukevič (IVb), Laura Papšelytė (IVf) ir Austė Steponavičiūtė (IIIb). Protmūšyje buvo pateikiami klausimai apie rašytojo biografiją, filosofiją, kūrybą, iš filmų ištraukų reikėjo atspėti, koks tai filmas, įvardinti aktorius bei režisierius. Šiam konkursui buvo ruoštasi tikrai daug ir ilgai, bet tai buvo puiki galimybė susipažinti su žymiu rašytoju, jo kūriniais, na ir, žinoma, labai džiugina užimta pirmoji vieta! Už tai ačiū nugalėtojus parengusiai rusų kalbos mokytojai Alai Tichomirovai.

 

„Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė.” (Levas Tolstojus)

 

Austė Steponavičiūtė,

 III b klasės gimnazistė,

2018-05-25

Festivalis „Rusų dainos kine“
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23
2018-04-23

 

 

  Lietuvių kompozitorius Titas Petrikas kartą yra sakęs: „Yra toks Holivudo kompozitorių mėgstamas posakis – gera muzika filmui gal ir padės, bet bloga jį tikrai sugadins. Linkėčiau, kad filmuose girdėtume daugiau geros muzikos, matytume daugiau gerų filmų, kurių tikrai yra, o muzika juos praturtina.“

  Ir štai 2018 m. balandžio 23 d. vyko Vilniaus miesto 8–10 kl. mokinių konkursas–festivalis „Rusų dainos kine“. Šį festivalį rengė mūsų gimnazijos rusų kalbos mokytoja ekspertė Ala Tichomirova, renginys vyko Lietuvos edukologijos universitete. Festivalį pradėjo jausmingas mūsų dviejų gimnazisčių Evelinos Šimelevičiūtės ir Nerijos Sedleckaitės pasirodymas. Jos atliko dainą iš kino filmo „Likimo ironija, arba po pirties“. O visą renginį tiek lietuvių, tiek rusų kalba vedė Gvidas Ropė ir Austė Steponavičiūtė. Į konkursą susirinko mokiniai iš vienuolikos skirtingų mokyklų ir atliko pačias įvairiausias rusiškas dainas tiek iš senų, klasika virtusių filmų, tiek iš kiek naujesnių. Buvo labai įdomu stebėti tiek solinius, tiek chorų pasirodymus ir visi pasirodymai buvo kažkuo išskirtiniai, originalūs, na o patys geriausi ir įsimintiniausi atlikėjai buvo atskirai apdovanoti komisijos.   Beje, komisijos nariais buvo ir mūsų gimnazistai – Evelina Šimelevičiūtė, Nerija Sedleckaitė bei Evaldas Alekna. Kaip teigė komisijos pirmininkė, rusų kalbos mokytoja ekspertė iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos Irena Vološina, niekas nesitikėjo tokių gerų pasirodymų, o jausmas buvo lyg būtume „Lietuvos balso“ konkurse.

   Taigi, labai tikiuosi, kad toks rusiškos dainos festivalis vyks ir kitais metais ir pritrauks ir dar didesnį talentingų atlikėjų būrį.

 

Austė Steponavičiūtė,

III b klasės gimnazistė,

2018-05-03

 

Nuotraukos Emilijos Onos Moisejenko,

III g klasės gimnazistės

Vilnius miniatiūrose

3_edited
3_edited
2
2
4_edited
4_edited
1
1

       Kūrybinių darbų paroda „Vilnius miniatiūrose“ Vilniaus miesto savivaldybėje 

                      Vilniaus miesto savivaldybėje  kovo 30 dieną buvo atidaryta Vilniaus dailės mokytojų ir jų mokinių kūrybinių darbų paroda „Vilnius miniatiūrose“, skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo Šimtmečiui.

                      Parodoje dalyvauja 24 Vilniaus mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų dailės mokytojai, eksponuojami geriausi jų darbai – 153 miniatiūros. Mažo formato kūriniuose autoriai siekia išreikšti savo požiūrį į Vilnių, europietišką miestą, kuriame susilieja gamta ir įvairių stilių architektūra, o idėjoms perteikti naudoja klasikinės grafikos ir tapybos technikas. Malonu, kad parodoje galima pamatyti ir Vilniaus Mykolo Biržiškos  gimnazijos mokinių Justinos Liepos Samuolytės, I d klasės mokinės, Eglės Svirnelytės, I f klasės mokinės, Mariaus Mažeikos ir Šarūnės Nečiūnaitės, II b klasės mokinių, Adomo Čekenio, II d klasės mokinio, Dianos Kozlovskos, III d klasės mokinės,  Patricijos Dyminaitės, IV d klasės mokinės, darbus, o ypač džiugina III f klasės mokinės Gretos Vasiliauskaitės kūrybinė sėkmė, jai įteiktas konkurso laureatės diplomas.

                

                Dailės mokytoja ekspertė

Laila Varnas

2018-04-03

​​​

 

 

 

 

  Kovo 21 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai dalyvavo poezijos festivalyje "Pavasario balsai", vykusiame Lietuvos edukologijos universitete. Į festivalį susirinko didžiausi rusų, prancūzų ir vokiečių poezijos gerbėjai. Renginį organizavę Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos atstovai puikiai įvardijo, kas yra poezija: „Poezija - tai sielos veidrodis.“ Ir iš tiesų poezija yra viena nuostabiausių meno formų, kuri geba atspindėti visą sielos grožį.
II f klasės mokinė Medeinė Valionytė deklamavo eilėraštį prancūzų kalba (mokytoja Erika Kišūnienė), vokiečių kalba eilėraštį deklamavo II b klasės mokinė Agnė Danilaitė (mokytoja Alvyda Menčinskienė), o rusų kalba eilėraščius deklamavę II b klasės mokinys Nikita Ščiupakov ir III g klasės mokinė Ieva Nemiraitė (mokytojos Ala Tichomirova ir Galina Jakimavičienė) buvo apdovanoti A.Puškino knygomis, kurias įteikė Aleksandro Puškino muziejaus direktorė.

Rusų kalbos mokytoja ekspertė

Ala Tichomirova

2018-03-23

Poezijos festivalis „Pavasario balsai“

Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15
Popietė 2018-01-15

Rusų poezijos popietė prie „samovaro“

 

2018 m. sausio 15 dieną vyko jau tradicija tapusi rusų poezijos popietė prie „samovaro“, kurią rengia rusų kalbos mokytoja Ala Tichomirova. Buvo skaitomi įvairiausi mokiniams patinkantys rusų poetų kūriniai – nuo visiems žinomų klasikų poetų A. Puškino, S. Jesenino, A. Bloko, V. Majakovskio eilėraščių iki tikrai jausmingų A. Achmatovos eilių. Šį kartą turėjome ir kviestinį svečią – Gendrik Petkevič – humanitarinių mokslų daktarą, docentą, LEU Rusų literatūros ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėją. Jis pasakojo apie poezijos svarbą bei teigė, jog kiekvienas mėgstame poeziją, ji lydi mus visą gyvenimą, tačiau kiekvienas ją suprantame savaip, ir eilėraštis ar koks kitas kūrinys mums patiks tik tada, kai sutaps mūsų ir rašytojo požiūris į gyvenimą. Be to, docentas ne tik klausėsi mokinių skaitomų eilėraščių, bet ir pats skaitė savo poeziją tiek rusų, tiek lietuvių ir net baltarusių kalbomis. Tokios jaukios popietės su klasikinės vertės rusų poezija, puodeliu arbatos iš tikro „samovaro“, skaniais riestainiais bei nuoširdžiais pokalbiais apie literatūrą suburia visus mokinius, besimokančius rusų kalbos ir besidominčius literatūra.

 

Austė Steponavičiūtė, III b klasės gimnazistė

2018-01-30

Išvyka į spektaklį „Ana Karenina“

 

                      Pirmąjį žiemos sekmadienio vakarą mūsų gimnazijos mokiniai, mokytojos Ala Tichomirova ir Roza Miliajeva susirinko Lietuvos rusų dramos teatre žiūrėti Eduardo Mitnickio režisuoto spektaklio „Ana Karenina“. Tai režisieriaus Eduardo Mitnickio pjesė pagal Levo Tolstojaus „Ana Karenina“ romaną. Šis spektaklis papasakojo pražūtingą meilės istoriją, gyvenimiškus vyro ir moters santykius, jų ginčus. Nors spektaklis truko beveik tris valandas, laikas neprailgo. Spektaklyje netrūko tiek juokingų, tiek graudžių epizodų. Visi išėję iš teatro buvo priversti pamąstyti apie spektaklio prasmę, o keletas mokinių užsinorėjo perskaityti Levo Tolstojaus romaną. Kadangi spektaklis visiems labai patiko, todėl tikimės dar ne kartą nuvykti pasižiūrėti panašių spektaklių.

Austė Steponavičiūtė, III b klasės gimnazistė

2017-12-12

Pagalba socialinės globos namuose

Meninio skaitymo pamoka su poete Meile Kudarauskaite

 

   Docentė poetė Meilė Kudarauskaitė jau ne pirmą kartą lankosi mūsų gimnazijoje. Štai gruodžio 13 d. buvo surengta meninio skaitymo pamoka. Joje poetė aiškino viešosios kalbos svarbą. Ji teigė, jog kalba tai yra akustinių signalų deriniai, kuriais bendraujama, ir yra svarbiausi du kalbos funkciniai stiliai – buitinis bei viešasis. Viešoji kalba mums yra labai svarbi gyvenime, bet ne visi jos mokame. Viena yra turėti, ką pasakyti, o visai kas kita yra, kaip tai tinkamai perteikti klausytojams. Viešosios kalbos ne taip lengva išmokti, nes ji „reikalauja visų tos kalbos elementų ir yra labai svarbi kalbos garso kokybė, atspalviai.“   Pamokoje išmokome ir kaip išgirsti savo tikrąjį balsą, kurį girdi kiti, ne mes patys, ir kaip surasti garsų diapozoną, kurio ribose ir turėtume natūraliai kalbėti.

   Mano manymu, pamoka buvo labai vertinga, įdomi ir, žinoma, nestigo šmaikščių poetės pasisakymų. Na, o kitas etapas yra meninio skaitymo konkursas, kuriame galėsime pritaikyti įgytas žinias apie kalbą ir kuris bus rengiamas jau sausio mėnesį po atostogų  mūsų gimnazijoje.

 

Austė Steponavičiūtė, III b klasės gimnazistė,

2017-12-13

20171213
20171213
20171213
20171213
20171213
20171213

 

 

  Artėjant šventiniam metui dažnai susimąstome apie praėjusius metus ir norime, kad švenčių laukimas būtų šiltesnis, sukurtų daugiau teigiamų emocijų ir gerumo. Šis laikotarpis – dalinimosi ir davimo kitiems metas, jį įprasminome apsilankymu socialinės globos namuose, įsikūrusiuose Paberžės seniūnijoje Lygialaukio kaime. Ten gyvenantys senoliai retai sulaukia svečių, todėl mūsų apsilankymas jiems buvo itin svarbus. Nuvykę ten surengėme kalėdines dirbtuves, gaminome žaisliukus Kalėdų eglutei, karpėme snaiges ir angelus, kuriais papuošėme senolių kambarius. Mūsų paruoštos simboliškos dovanos sugraudino šių namų gyventojus. Dalis jų neturi artimųjų, kurie lankytų, kiti turi stiprią negalią, negali vaikščioti ir kalbėti. Juos aplankėme gulinčius kambariuose. Jie negalėjo padėkoti, tačiau jų akys buvo iškalbingesnės už žodžius. Vėliau visi drauge mėgavomės popiečio arbata, grojome gitara ir giedojome kalėdines giesmes. Kai kuriems senoliams buvo svarbu tiesiog pasikalbėti, būti išklausytiems, jie noriai pasakojo savo gyvenimo istorijas. Mums buvo svarbu padovanoti jiems gerumo šypsenas ir apgaubti dėmesiu. Grįždami namo ne vienas iš mūsų susimąstėme, kad svarbu kasdienybėje atrasti gerumo akimirkų ir jomis dalintis su kitais.

 

                                                                                                                         II f klasės mokiniai

2017-12-17

II f
II f
2017-12-01
2017-12-01
2017-12-01
2017-12-01
2017-12-01
2017-12-01
1/1

VLJO pristatymas arba ar biržiškiečiai domisi liberalizmu?

Gruodžio 1 dieną biržiškiečius, besidominčius liberaliomis idėjomis, aplankė Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija.

Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija (VLJO) – nevyriausybinė ir nepartinė jaunimo organizacija. VLJO vienija liberaliai mąstančius, atvirus, aktyvius, energingus jaunuolius, siekiančius tobulėti individualiai ir drauge skatinančius visuomenės tobulėjimą bei vystymąsi.

Gimnazijoje organizacijos veiklą, idėją pristatė VLJO pirmininkas Leonardas Marcinkevičius. Taip pat jis gimnazistus plačiau supažindino su liberalizmu, žymiausiais liberalizmo ir kitų politinių ideologijų teoretikais, paaiškino, kaip veikia politinis kompasas, kur jame galima rasti įvairias kitas politines ideologijas, tokias kaip komunizmas, fašizmas (nacizmas), konservatyvizmas, socializmas, feminizmas ir panašiai.

Tikiuosi, kad pristatymas dalyvavusiems paliko gerą įspūdį ne tik apie liberalizmo ideologiją, bet ir apie pačią organizaciją. O jei ši organizacija sudomino ir Tave, kviečiu užpildyti registracijos anketą ir prisijungti prie jaunųjų liberalų! http://laisve.lt/tapk-nariu/

Ugnė Budriūnaitė, III b klasės gimnazistė,

2017-12-06

Į viršūnes

Svečių iš Ukrainos vizitai gimnazijoje

   Kaip ir kiekvienų metų rudenį, praėjusią savaitę vyko geriausiai besimokančių gimnazistų kelionė į Lenkijos Tatrų nacionalinį parką. Šiais metais kalnų viršūnių nedengė sniegas, kaip praėjusiais, tačiau Tatrų peizažas dėl to nesumenko, o tik dar geriau atsivėrė mūsų gimnazistų akims.

  Nesunkūs žygiai po kalnus pramankštino gimnazistų bei mokytojų kūnus ir leido pažinti Tatrų kalnų grožį. Netikėta šiluma kalnuose nesutrukdė laipioti kalnų viršūnėmis – keliautojai įveikė ilgas bei sunkias trasas pėsčiomis. Jų nuovargį atpirko nuostabūs vaizdai nuo aukščiausių viršūnių. Antros dienos kelionė leido trumpai kirsti sieną kalno viršūnėje ir atsidurti Slovakijoje bei pamatyti ir Lenkijos, ir Slovakijos Tatrų viršūnes.               

   Gimnazistai dėkoja mokyklai bei lydėjusiems mokytojams už vieną geriausių kelionių gyvenime ir galimybę pamatyti tai, ko dar nebuvo matę.

                                                                                                            IV b klasės gimnazistė Irtautė Gutauskaitė

2017-10-18

Tatrai 20171016
Tatrai 20171016
Tatrai 20171016
Tatrai 20171016
Tatrai 20171017
Tatrai 20171017
Tatrai 20171017
Tatrai 20171017
Tatrai 20171017
Tatrai 20171017
Tatrai 20171016
Tatrai 20171016
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03
2017-10-03

 

  Šiais mokslo metais jau du kartus gimnazijoje lankėsi svečiai iš Ukrainos. Jie atkeliauja čia norėdami pažinti šalį ir pamatyti kitokią kultūrą, lankosi ir įvairiose mokyklose bei susipažįsta su mūsų švietimo sistema.

  Mokinių ir mokytojų grupės, kurios šiemet lankėsi, liko labai patenkintos ir sužavėtos mūsų gimnazija. Buvo rodomas pristatymas apie mūsų gimnaziją, joje vykstančius renginius bei apie patį Mykolą Biržišką. Be to, mokiniai lankėsi įvairiose pamokose – chemijos, fizikos, biologijos – atliko įvairius eksperimentus, aiškinosi dėsnius ir susipažino, kaip mūsų gimnazijoje yra dėstomos pamokos. Bet tikriausiai labiausiai patikusi pamoka buvo šokiai – svečiai iš salės išsinešė idėją, kad ir jų mokyklose reikia įvesti šokių pamokas ar salsos būrelį.

  Šiek tiek atsiliepimų apie Lietuvą ir mūsų gimnaziją iš pačių svečių (vertimas):

„Lietuvoje viskas labai brangu...“, bet:

„Turite nuostabius žmones!“

„Gimnazija labai jauki ir miela.“

„Viskas čia taip modernu, kad mums apie tokias nuostabias pamokas, eksperimentus, erdvias klases tik pasvajoti telieka...“

„Norėčiau čia likti ir mokytis, nes ore tvyro nuostabi atmosfera!“

Ir žinoma: „Kijevo kotletai labai skanūs!“

  Visi išvyko namo, atgal į Ukrainą, su puikia nuotaika, gerais įspūdžiais ir naujomis idėjomis, kaip tobulinti mokyklą. Malonu, kad turime ką parodyti svečiams, įdomu pabendrauti su kitos šalies mokiniais, sužinoti, kuo skiriasi švietimo sistema, mokyklos Ukrainoje ir Lietuvoje.

 

Austė Steponavičiūtė, III b klasės gimnazistė,

2017-10-11

Nuotraukos Emilijos Onos Moisejenko (III g)

MBG taria „Hej“!

                             Mūsų gimnazija, pradėjusi mokslo metus, sulaukė pakankamai gausaus būrio svečių, kurie atvyko iš Švedijos! Ši beveik 30 mokytojų grupė atvyko į Lietuvą domėdamiesi artimiausių šalių švietimo sistema. Su darbu jie taip pat derino ir pažintį su šalimi, tad po mūsų susitikimo Švedijos mokytojų delegacija dar kelias dienas viešėjo Lietuvoje.

                             Švedijos mokytojams tikrai pasisekė, nes oras tądien, kai įvyko mūsų susitikimas, buvo  rudeniškai gražus. Vos įžengę į gimnaziją jie padovanojo begales šypsenų ir lydimi į 230 kabinetą besidairydami išreiškė nustebimą dėl mokyklos patalpų grožio ir švaros. Iš pradžių skyriaus vedėjos Aurelijos svečiai buvo supažindinti su mūsų mokykla ir Lietuvos švietimo sistema.

                             Svečiai iš Švedijos apsilankė ir dviejose pamokos. Prieš pirmą pamoką jie mūsų, pagalbininkių ketvirtokių, buvo palydėti į biotechnologijų ir anglų kalbos pamokas. Paklausti, koks pirmasis įspūdis po pamokų, jie buvo ypač nustebinti gero mokinių tarimo, mat patys švedai yra viena iš geriausiai angliškai kalbančių tautų pasaulyje. Atsikvėpimui ir įspūdžių aptarimui buvo skirta ilgoji pertrauka, kuri šį kartą gimnazijoje mūsų skambiai buvo vadinama fika (fika (šved.) – kavos pertraukėlė, per kurią valgoma kažkas saldaus). Pabendravę mokytojai buvo palydėti į antrąją pamoką: jie apsilankė matematikos, chemijos, fizikos ir šokių pamokose. Svečiai iš Švedijos, aplankę tiksliųjų ir gamtos mokslų pamokas, buvo nustebinti aukšto mokymosi lygio, na o šokių pamokoje kelios mokytojos net bandė dalyvauti ir šokti kartu su mokiniais. Svečiai stebėjosi, kad gimnazijoje vyksta šokių pamokos, kadangi Švedijoje tokios yra tik specializuotose mokyklose.

                             Po nemažai įspūdžių sukėlusių pamokų buvo pratęsta pažintis su švietimo sistema mūsų šalyje 230 kabinete. Mokytojai iš mūsų mokyklos išvyko ne tik įgiję daugiau žinių apie šalį, tačiau išsiaiškino nemažai dalykų apie Lietuvos švietimo ypatumus. Ši grupė iš Švedijos buvo itin patenkinta informatyviu, dinamišku, draugišku, geranorišku ir įdomiu vizitu, už kurį dėkojame Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėjai ir žurnalistų globotojai – mokytojai Aurelijai! Tikimės, kad užmegzti ryšiai su Švedijos mokytojais išliks ir ateityje, tad tariame „Vi ses“  (iki pasimatymo)!

IV a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė

2017-09-12