Link aukštųjų Tatrų

 

 

   Šiais metais Mykolo Biržiškos gimnazija gerai besimokančius ir aktyvius mokinius apdovanojo trijų dienų kelione į Lenkiją -Tatrų kalnų Zakopanės apylinkes.

Pirmąją dieną, atsisveikinę su margaspalviais lapuočiais medžiais ir žaliais laukais, palikom Lietuvos kraštą. Visą vakarą ir naktį važiavome autobusu per Lenkiją. Rytą mus pasitiko saulė ir miškinga aukštų spygliuočių medžių vietovė. Susiruošę ir papusryčiavę porą valandų ėjome vingiuotu ir asfaltuotu keliuku link nakvynės vietos. Eidami girdėjome upelių ir šaltinių melodiją, akį patraukdavo nepakartojamas kalnų ir miškų vaizdas, kažkur tolumoje susidaręs rūkas, kuris tai atsirasdavo, tai vėl išsisklaidydavo.

   Atėję į nakvynės vietą, pailsėjome, pavalgėme, pasišnekučiavome.

   Visur aplink buvo tylu, stovėjo pora medinių namų, iš kurių viename mes apsistojome, o į kitą užsukdavo turistai pavalgyti ar pernakvoti. Pro langą atsivėrė vaizdas į skaidrų ežerą Morskie Oko (Jūros akis). Aplink jį visur buvo išsidėstę aukšti neapsakomo grožio kalnai, atrodė, ranka pasiekiami, lyg būtų taip arti.

   Vėliau, akmenuotu taku kopėme į pirmąjį kalną. Užlipę pamatėme ir antrąjį ežerą, o tolumoje galėjome įžvelgti dar daugiau viršūnių.

   Kitą dieną mūsų laukė antrasis, dvigubai ilgesnis žygis. Vis aukščiau ir aukščiau lipome akmenuotu vingiuotu takeliu praeidami šniokščiančius šaltinius. Kartais takas pasukdavo prie pat skardžio, jautėme, kad bet kurią minutę neišlaikę pusiausvyros galėtume nukristi į prarają. Kažkur tolumoje ant viršūnių galėjome įžvelgti mažus it skruzdelės žmogeliukus.

   Gal pasirodys keista, bet aptikome didelių ir saldžių prisirpusių mėlynių.

   Kai pasiekėme viršūnę, pradėjo lyti. Kvapą užgniaužė tobulas kalnų aukštybių, mažų ir didelių ežerų vaizdas.

   Tokią akimirką staiga supranti, koks žmogus yra bejėgis prieš gamtą.

   Sušalę, sušlapę nusileidome apsupti rūkanoto oro ir dangaus. Pavargę, bet labai laimingi užkandome, susikrovėme daiktus ir per liūtį palikome gražųjį ir tylųjį rojaus kampelį. Vėl laukė nakvynė autobuse. Vėlyvą rytą pasiekėme Lietuvą.

   Esame labai dėkingi mokyklos vadovybei ir mokytojams už nuostabią kelionę į nepaprastas vietas!

 

   Gyvenimas – tai kopimas į kalną.

 

Aušrinė Bieliajevaitė, IIb