top of page

Mokytojų diena

Abiturientų palinkėjimas mokytojams

Keisti tie vaikai. Tie visi dvidešimt keli, sėdintys už vienodų suolų. Tie, kurie žino viską, išskyrus tai, kad nežino nieko. Planuotojai, toliaregiai. Neatplėšiantys akių nuo ateities miglos, bet neįžiūrintys, kas parašyta ant lentos. Kas galėtų turėti tiek kantrybės, jėgų ir tikėjimo, kad imtų mokyti šiuos visažinius? Kas kiekvieną spalvingiausią metų laiką entuziastingai pradeda iš naujo? Kas kartais turi daugiau energijos mokyti, nei visi, dvidešimt keli vaikai, mokytis? Ir kas tais vaikais labiausiai tiki? Šiandien mes, abiturientai, iš visos širdies dėkojame Jums, mokytojams, už begalinį rūpestį, atsidavimą, empatiją, tikėjimą mumis ir sveikiname su Mokytojų diena.

MBG abiturientai

2021-10-05

   Mielieji,

 

   Kiekvienos Mokytojų dienos išvakarėse parduotuvės būna pilnos pradinukų. Šie dažniausiai okupuoja gėlių krautuvėles, norėdami savo mokytojus nustebinti kvepiančiais ir spalvotais žiedais.

  Kiekvienos Mokytojų dienos išvakarėse parduotuvės būna pilnos gimnazistų. Pastarieji, manydami, kad gėlės vis tiek greit nuvys, vis dažniau pasirenka dovanoti šokoladą ar saldainius.

  Kiekvienos Mokytojų dienos išvakarėse parduotuvės būna pilnos ir tėvų. Jie čia skuba po darbų – kuris nors visai pamiršo apie ryt būsiančią šventę, o savo mokytoją pasveikinti labai nori. Šiems visai nesvarbu, kas tai – šokoladas ar gėlės – jie supranta, kad svarbiausia yra parodytas dėmesys.

  Vien dėl Jūsų, mylimi Mokytojai, kiekvienos Mokytojų dienos išvakarėse parduotuvės yra pilnos žmonių. Ir svarbu ne tai, kad jie Jums ką nors perka. Svarbiausia tai, kad jie galvoja tik apie JUS, nori atsidėkoti būtent JUMS bei nekantrauja JUS nustebinti. Net jei ir neparodome savo dėkingumo kasdien, o kartais Jus nuviliame ar atrodome visiškai abejingi, žinokite, kad esame be galo dėkingi ir Jus prisiminsime bei geru žodžiu minėsime visą savo gyvenimą. Ačiū už begalinę kantrybę, nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą, originalius mokymo būdus, supratingumą ir už tai, kad VISAD ESATE ŠALIA – pasiekiami, prieinami, draugiški, palaikantys padrąsinantys. AČIŪ už energiją, jėgas, entuziazmą ir už TIKĖJIMĄ MUMIS, MOKINIAIS!

​​

SU MOKYTOJŲ DIENA sveikina

MBG žurnalistai

2020-10-05

TU esi MOKYTOJAS…

 

Tu gimei tą akimirką, kai klausimas išsiveržė iš vaiko burnos. Buvai daug kuo ir daug kur.
Tu – Sokratas, raginantis jaunimą pažinti pasaulį per klausimus.
Tu – H. K. Andersenas, daugybėje pasakų atskleidžiantis tiesą.
Tu – M. Kolins, kovojanti už kiekvieno vaiko teisę į mokslą.
Tu priklausai tai grupei mokytojų, kurių veidai ir vardai greitai pamirštami, tačiau pamokos ir asmenybės mokinių darbuose išlieka ilgai.
Tau per vieną dieną tenka pabūti aktoriumi, draugu, slauge, gydytoju, treneriu, pamestų daiktų ieškotoju, pinigų skolintoju, taksistu, psichologu, tėvu, pardavėju, politiku, paslapčių saugotoju.
Tu – paradoksas. Geriausiai kalbi atidžiai klausydama(s). Tavo didžiausi gabumai – iš mokinių pagarbiai priimti tai, ką jie duoda.
Tavo tikslas – ne materialios vertybės, nors visada ieškai mokiniuose slypinčių lobių. Nuolatos bandai įžvelgti ir padėti prasmingai panaudoti kartais giliai po pralaimėjimų griuvėsiais pasislėpusius gabumus.
Gydytojas suteikia žmogui progą gyventi per vieną stebuklingą akimirką, o Tu gali stebėti atgimstančią vis naujais klausimais, mintimis ir draugystėmis asmenybę.
Auklėtojas ir mokytojas žino, jog su meile ir tiesa kuriamas jo kūrinys liks visiems laikams.
Tu – kovotojas, kasdien kariaujantis prieš nuolatinį neigiamą požiūrį, baimę, abejingumą, prisitaikėliškumą ir apatiją. Laimei, turi puikius sąjungininkus: Intelektą, Smalsumą, Tėvų paramą, Individualumą, Kūrybingumą, Tikėjimą, Meilę ir Juoką. Visi jie atkakliai Tave remia.
Tavo praeitis kupina prisiminimų. Dabartis – viliojanti, pilna nuotykių ir smagumo, nes Tau leista prisiliesti prie ateities.

 

Pagal J. W. Schlatter

977957-new-fall-trees-wallpaper-1920x120
Rock Balancing

Muzikos ir žodžių autorius, atlikėjas Laurynas Bertulis (IV b) 2019-10-04

Diena Mokytojams

 

                      Mes jų laukiame kiekvieną darbo dieną, kai skambutis paskelbia pertraukos pabaigą. Mes apie juos galvojame, kai ruošiame namų darbus. Tai Jie – Mokytojai. Jie įžengia į kabinetą plačiais žingsniais ir ryžtingu žvilgsniu arba labai šilta šypsena. Padeda ant stalo knygas, vadovėlius, aplankus ir kitokius žinių šaltinius, kurių mes vieni neperprastume. Kai kurie net turi savo talismaną. Sustoja kartu su mokiniais ir paskelbia pamokos pradžią. Kartais tai būna taip iškilminga lyg parade, kartais tai praeina taip paprastai, lyg ateitų senas geras draugas, bet tai vis tiek toli gražu neprilygsta skambučio įspėjimui. Mes laukiame, kaip Jie mums paaiškins tą reiškinį, kuris mums visą vakarą nedavė ramybės prie darbo stalo. Mes laukiame, kaip Jie mums pasakos tai, kas nauja, lyg pasakotų kokią dramatišką istoriją ar žavingai pateiktų su humoro prieskoniu išskirtinį reiškinį. Tos humoro dozės būna nuostabus raktas prisimenant kokią sąvoką ar aptariant ją su draugais. 

Pagaliau Mokytojai gauna vieną dieną atsipūsti nuo šito atsakingo darbo. Ta proga visi laukų, kiemų ir šaligatvių medžiai pasidengia auksu, lyg vainikuodami šiuos nepakartojamus žmones. Juos pavaduos ketvirtokai, kurie sukaupė daugiausia patirties iš mokyklos metų, ir stengsis kuo geriau atlikti Mokytojų vaidmenį. Bus daug juoko ir linksmų akimirkų arba tiesiog sėdėsime ir plepėsime apie pamokas. Mums bus labai smagu, bet aš išdrįsiu abejoti, ar Jie mus tinkamai paruoš tam grėsmingai ir greitai artėjančiam kontroliniam darbui. Toks jausmas, kad niekas neprilygs mūsų Mokytojams.

                       Mokytojai nedraudžia mums su Jais kalbėtis ne apie mokslus ir Jie mielai pakalbėtų apie šį bei tą smagesnio, jei Jiems leistų laikas. Bet savo mokymo galia Jie kaip didieji olimpiečiai iš graikų mitų, nuolat mus mokantys vieno bendro ir svarbiausio dalyko – būti žmogumi. Jie šio amato meistrai ir mes juos priimame kaip vertingus autoritetus. Be to, kad paruoštų mus egzaminams ir stojimams į kitas įstaigas, Jie ruošia mus ir gyvenimui. Gal anksčiau mes nelabai mėgome Juos dėl dvejetų sąsiuvinyje, bet jau dabar aš jaučiuosi labai dėkingas už tai, ką Mokytojai mums suteikia. Taigi, gerbkime mūsų brangiuosius Mokytojus! Tegul nepamiršta, kokie jie vertingi jaunimui, nes Mokytojai kuria geresnę ateitį, mus augindami doresnius ir teisingesnius, protingesnius ir kūrybingesnius žmones!

 

Adomas Šeduikis,

II b klasės gimnazistas,

2018-10-05

Mokytojų dienos akimirkos 2017

2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05
2017-10-05

 

  Spalio 5 – tarptautinė Mokytojų diena. Diena, kai visi mokytojai gali atsipūsti nuo kasdieninės rutinos, kasdieninių pamokų...

Kaip jau įprasta, visas pamokas tą dieną veda ketvirtų klasių mokiniai. Jie sugalvoja įdomių užsiėmimų, žaidimų, užduočių, tad Mokytojų dieną švenčiame ir mes, mokiniai.

   Po 5 pamokų aktų salėje po intensyvaus protų mūšio vyko koncertas mokytojams. Visą renginį taip pat paruošė ketvirtų klasių mokiniai. Pagrindinė spektaklio idėja buvo ta, kad mūsų Mokytojai yra labai patriotiški, modernūs bei draugiški. Džiugino ir  muzikiniai pasirodymai – dainos, šokiai. Buvo sukurtas išties nuostabus renginys, daug puikių pasirodymų, bet tikriausiai visiems žiūrovams labiausiai įsiminė Patricijos ir Evaldo atliekama rusų bardo B. Okudžavos daina „Malda“ (rus. Molitva).

  Taigi, dar kartą nuoširdžiausi sveikinimai Jums, Mokytojai, nes Jūs mus mokote gyventi, ruošiate visiems gyvenimo iššūkiams ir esate didžiausias autoritetas mums, mokiniams, dar besiformuojančioms asmenybėms!

Austė Steponavičiūtė, III b klasės gimnazistė,

2017-10-05

Nuotraukos Emilijos Onos Moisejenko (III g)

Sveikinamės ir sveikiname Jus,naujieji mūsų Mokytojai!

BŪTI MOKYTOJU...

   Aš, viena šiųmečių MBG pirmokių, ko gero, nesu vienintelė, nuolat patirianti tą vis lyg iš pasalų užtinkantį deja vu jausmą – „rodos, kažką panašaus jau esu kažkada patyrusi...“  Ak, taip – pirma klasė, nauji veidai, nauji painūs koridorių vingiai. Bet ar tik koridorių?.. Vingiuotas pirmoko kelias į gimnazijos senbuvių gretas. O kiekviename vingyje – po naują mokytoją, po naują reikalavimą, po naują požiūrį į gyvenimo tiesas. Reiklūs, griežti, teisingi, paprasti ar sudėtingi – kokie Jūs, mūsų naujieji Mokytojai?..

   Naudodamasi proga, kurią man suteikia Tarptautinė mokytojų diena, norėčiau visų šiųmečių MBG pirmokų vardu nuoširdžiai pasveikinti mūsų naujuosius Mokytojus, padėkoti jiems už šiltas pasitiktuves naujuosiuose  MBG mokslo namučiuose, už padrąsinimą, geranoriškumą ir parodytą pasiryžimą lydėti mus vingiuotais pažinimo keliais. Ačiū, kad esate – šalia, čia pat, ranka pasiekiami. Mūsų rankose šiandien gėlės – tai smalsumo, ryžto, noro pažinti, pasitikėjimo išraiška. Visa ši marga puokštė skirta Jums, mūsų mielieji Mokytojai. Prašome ją priimti, tikėdamiesi, kad, lai ir kukli, ji nuspalvins šią rudenišką dieną skaidriomis spalvomis.

 

MBG pirmokų vardu –

                                                           

Ūla Klimaševska, I d  klasės gimnazistė

2017-10-04

 

 

 

 

   Būti mokytoju – visiškai ne tas pats, kas vairuoti, gaminti, administruoti, fiksuoti ar konstruoti. Būti mokytoju tai daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio… Tai profesija, kuriai neužtenka vien universiteto diplomo. Šiam pasirinkimui būtini dar du elementai: atsidavimas žmonėms ir pašaukimas, kurių dermė yra raktas į kūrybingesnį, taikesnį ir pažangesnį žmonijos pasaulį.

   Būti mokytoju – tai būti išskirtiniu žmogumi. Ne kiekvienas sugebėtų kasdien dalintis kantrybe, supratingumu, šiluma. Ne kiekvienas kasdien sudomintų ir prisijaukintų mokslui gausų būrį nenustygstančių jaunuolių. Mokiniai, pažinties su Jumis pradžioje tebuvę vaikiūkščiai, galvojantys tik apie esamą akimirką, galiausiai tampa žinantys, kokio gyvenimo nori, ir ryžtingai nusiteikę to siekti.

   Būti mokytoju – tai gebėjimas būti daugiau, nei profesija reikalauja. Juk kasdien mokytojas būna ir artimasis, ir psichologas, ir draugas, ir patarėjas, ir, svarbiausia, autoritetas.

   Būti mokytoju – tai būti kasdien tobulėjančiu žmogumi. Padėdami augti mums, mokiniams, mokytojai mokosi iš mūsų nepamiršti jaunatviško naivaus tikėjimo.

  Mažiausiai, ką galime padaryti, tai pasveikinti ir nustebinti Jus spalvingą spalio 5-osios dieną. Vertiname Jūsų pastangas dėl mūsų laimingos ateities ir dėkojame už atsakingą darbą, kuris neapsiriboja vien pamokomis ir teorija. Gausiausiai Jums atsilyginsime užaugę dorais, mąstančiais žmonėmis, kaip, Gerbiamieji, mus ir mokote.

  Mylimi Mokytojai, norime, kad suprastumėte, kokie neatsiejamai reikalingi esate mums, tautai ir visuomenei. O nuovargiui ar monotonijai ėmus skverbtis į kasdieninį pasaulį, nepamirškite, kad juk tai Jūs esate galingi pasaulio gėrio kūrėjai.

 

Enrika Miltenytė, IV c klasės gimnazistė

2016-10-04

Auksinės mokytojų mintys: nusišypsokite :)

Popieriukų nemėtom į šiukšlių dėžę!

Paviršiaus plotas turi būti kuo mažesnis. Galbūt net kuo mažiausias.

Formulė yra formulyne, nors ir nereikia mintinai įsimininėti.

Na, pavyzdžiui, kai atsisėdate į liftą ir pradedate kilti...

​​

Kaip sakoma, žirafai tik penktą dieną ateis.

Čia vaizdas iš paukščio lėktuvo skrydžio.

Gal po jo nieko nebus, bet po to vis tiek kažkas bus.

Ačiū tiems žmonėms, kurie nugyveno trumpą gyvenimą.

Koks caras valdė nuo mano parašytos datos iki parašytos datos?

Neleidžiat man akylai išgirst.

Nuo durų iki lango yra dešimt centimetrų.

Viskas yra gerai iki tol, kol yra gerai.

Jūs mane žlugdot – atsisėdat ir plepat.

Sistemos ženklas – tai ne gražus kaspinėlis, kuriuo surišam dovanėles.

Jūs atminties dauguma neturit.

Mes tik aptarsim, o ne skaičiuosim. Skaičiuot turėjot seniai išmokt.

Jei neatsimenate, tai mąstykit.

Kas nematot, turit problemų.

Yra tik viena vieta, į kurią atėjus vėluojant reikia džiaugtis, – tai savo laidotuves.

Niekada nieko nebūna iš niekur. Iš nieko vyksta tik stebuklai.

Va čia yra blogoji Lietuvos Nepriklausomybės pusė – pusės sąvokų nežinot.

Kuo daugiau žmonių, tuo mažiau sąmoningumo.

Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti. Tada ji nebus traukiama, o pati trauks. (H. Hesė)

 

 

 

Kas mes be Jūsų?..

 

   Sėdėjau sau vakare su arbatos puodeliu rankose, užrašų knygutę pasidėjus ant

kelių ir intensyviai galvojau, ką parašyti Mokytojų dienai. Norėjau parašyti kažką nuo

savęs, mokinių vardu. Gal kokius nors „perliukus“? O gal pakalbinti mokinius? Kažkodėl šį kartą viskas pasirodė per daug paprasta.  Nesu įsitikinusi, kad gražus palinkėjimas ar sveikinimas palies mokytojo širdį, ypač jei mokytojas ne pirmus metus šią šventę mini. Man norėjosi originalumo, o gal dar banalesnio paprastumo, juk sakoma, kad genialumas slypi paprastume. 

   Taigi, į galvą neatėjo jokia mintis, joje tuščia po įvairių atsiskaitymų ir kontrolinių...

Pamaniau, kas įvyktų, jei nebūtų mokytojo?.. Žinoma, nereikėtų eiti į mokyklą... Bet aišku viena – mokomės gyvenimui. Ko gero, be išsilavinimo taptume viena iš silpnesnių trečiųjų šalių, sunkiai išgyventume. Kita vertus, mokytis galime laisvalaikiu: išmokti groti gitara ar pianinu, čiuožti ant ledo, važinėtis riedučiais ar riedlente... Tai gal ir laisvalaikio nebebūtų, jei niekas nieko neišmokytų? 

   Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie

lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais

pradėta vadinti mokytojus ir auklėtojus. Dabar kai kas galbūt galvoja, kad mokytojo

darbas – pavydėtina profesija. Ilgos atostogos, trumpa darbo diena... Tačiau iš tiesų

kasdieninis mokytojo darbas be galo varginantis: pedagogas turi prisiimti atsakomybę už vaiko išsilavinimą, ugdymą, mokėti nuraminti nesusikaupusius mokinius, turėti geležinę kantrybę, mokėti įdomiai perteikti informaciją per pamokas, būti etiškas ir tolerantiškas... 

   Taigi, mokytojo darbas labai svarbus ne tik valstybei ar mokykloms, bet ir mums

patiems. Be jų negalėtume išmokti sudėtingų dalykų. Kokie jie mums reikalingi!

 

   Mokinių vardu sveikinu visus MOKYTOJUS, kuo nuoširdžiausiai linkiu  kantrybės ir sėkmės darbe!

 

Aušrinė Bieliajevaitė, II b 

2014-10-05

Fontanas parke (2013 m.)

 

      Tai diena, kai mokyklų koridoriuose skuba daugybė mokinių, nešančių gražiausius gėlių žiedus, kai mokytojai šypsosi ir džiugiai dėkoja už jiems skirtus sveikinimus.

 

      Tą dieną ypatinga šventinė atmosfera tvyrojo ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Gera nuotaika sklido po visą gimnaziją! Mokytojus sveikino ne tik gimnazistai, bet ir pirmakursiai studentai, atrodo, taip neseniai dar buvę gimnazijos pirmokais.

      Ši diena džiugino ir mokinius, nes jie turėjo galimybę pabūti mokytojais. Šiemet gimnazistai pasistengė, kad paprasti užsiėmimai taptų labai įdomūs ir smagūs. Pirmas dvi pamokas vyresnieji mokiniai vedė jaunesniesiems.  Norėčiau  pasakyti, kad, net ir kaip neišsimiegojusi buvau, nė karto nenusižiovavau! Gera rytinė juoko dozė buvo garantuota, originalios pamokos leido ištrūkti iš kasdienės rutinos.  Nespėjus nė mirktelėti, atėjo ir trečioji pamoka. Tai reiškė, kad likusias tris pamokas vesime mes, naujieji pirmokai, o mokytojos, atėjusios į klasę, atsisės į suolą ir stebės vieno iš mokinių vedamą pamoką. Mokiniai sugebėjo perimti mokytojų manieras ir suvaidinti juos ne prasčiau nei tikri aktoriai. Buvo smagu jausti tą ypatingą visos gimnazijos bendruomenės kuriamą atmosferą, kai penktadienio pamokos virto tikra švente ne tik mokytojams, bet ir mokiniams.

      Po pamokų ketvirtokai pakvietė mokytojus į „Pasivaikščiojimą po rudeninį parką“. Taip vadinosi mokytojams skirtas koncertas, kuriame  buvo ir tikras ruduo, ir tikras parkas, ir tikras fontanas...

Gera būti šios gimnazijos bendruomenės nariais, dalintis gražiais, bet ne visada plika akimi matomais dalykais su kitais... Tikimės daugiau tokių spalvingų dienų!

 

Simona Rimkutė, Ic

2013-10-05

bottom of page