Susitikimas su Alen Chicco

         Gegužės 27-ąją dieną mūsų gimnazijoje lankėsi „Drag“ kultūros Lietuvoje atstovas, pirmojo „Drag“ festivalio Lietuvoje organizatorius, dainininkas ir dainų autorius, LGBTQ+ bendruomenės atstovas Alen Chicco. Dažnai varžomas aplinkinių nuomonių Alen Chicco saugaus kelio rinktis nenori ir labai išsiskiria iš kitų muzikos industrijos atstovų, suteikia rinkai naujų, vakarietiškų atspalvių. Gimnazijos mokiniai klausėsi autorinių svečio dainų bei dalyvavo pokalbyje - diskusijoje, moderuojamoje II b klasės moksleivės Ditės Elzbergaitės.

 

          Alen Chicco pasveikino atlikdamas savo dainą „Aš čia“. Pokalbis su kūrėju prasidėjo Ditės užduotais klausimais. Atlikėjas pasakojo apie savo karjeros pradžią, ryžtą bandyti laimę muzikiniame projekte „X faktorius“, tolimesnius planus tiek Lietuvos, tiek užsienio scenose. „Įkvėpimas yra netikėtas, jis visur, tik reikia plačiau atsimerkti ir visur pamatysi grožį“, - mintimis apie tai, kaip kyla įkvėpimas dainų tekstams, dalinosi Alen Chicco. Pokalbio besiklausančios moksleivės paklaustas, atlikėjas įvardino ir teigiamas bei neigiamas muzikinio projekto, kuris buvo jo populiarumo pradžia, puses. Jis tvirtino, jog toks viešas projektas neginčijamai padeda išgarsėti, tapti matomam ir atpažįstamam, tačiau įvardijo didelę darbo po projekto svarbą: „Turi daug dirbti pats, kad tavęs nepamirštų tik pasibaigus projektui. Svarbu atrasti komandą, dirbti su žmonėmis, o ne užsidaryti vienam ir tyliai kurti muziką. Aplinkiniai tave pamirš ir niekas nebenorės padėti.“

          Alen Chicco pasakojo ir pirmojo  jo paties organizuojamo „Drag“ kultūros festivalio Lietuvoje įspūdžius. „Didžiuojuosi, jog pirmasis sugalvojau šį festivalį suorganizuoti Lietuvoje. Manau, jog svarbu skleisti vakarietiškas idėjas, supažindinti su šiuolaikine kultūra vis didesnes grupes žmonių“,- kalbėjo jis. Unikali asmenybė pabrėžė ir individualumo svarbą pasaulyje, individualumas neretai lydimas tai užklumpančių, tai jau nepopuliarių madų, patarė neklausyti dažnai gniuždančių visuomenės replikų, kurios paskatina numoti ranka ir nebesiekti unikalumo, neiti savų svajonių link. „Labai svarbi yra pasirinkimo ir raiškos laisvė“,- keliskart akcentavo svečias. Jis išskyrė ir skirtumus tarp išskirtinumo ir noro būti pastebėtam: „Dabar visi nori būti pastebėti. Išsiskirti ir būti pastebėtam yra skirtingi dalykai. Išskirtinumas – didelis darbas su savimi, jog galėtum parodyti tikrąsias savo spalvas ir gyventi kūrybiškai, o ne dirbtinumas, siekiant žinomumo. Žmonės, kurie turi, ką pasakyti, išsiskirs, todėl ir bus pastebėti. To bijoti neturėtų niekas, nes kiekvienas yra skirtingas ir atsiskleidęs suteiktų naujų spalvų visai visuomenei.“ Paklaustas, kokį patarimą duotų sau, jei grįžtų į paauglystę, Alen Chicco įvardino gebėjimą atsirinkti draugus, naudingas ir pirmyn vedančias aplinkinių pastabas bei replikas, pasitikėjimo savimi svarbą. Kiekvienam pradedančiajam muzikantui patarė nebijoti rodyti savos kūrybos, dalintis ja, nebijoti peržengti standartų, rodyti savo silpnybes, tikrumą.

          Pamokai einant į pabaigą su klausytojais Alen Chicco pasidalino ir savo autoritetais, kurių, kaip sakė dainininkas, turi daug ir skirtingų. Iš pasaulinės muzikos padangės žvaigždžių jis išskyrė britą Sam Smith, roko grupę „Nothing but thieves“, „Drag“ kultūros įkvėpimu, žinoma, įvardino realybės šou „RuPaul’s Drag Race“ kūrėją RuPaul, lietuviškoje padangėje autoritetams priskyrė projekto „X faktorius“ mentorę, bičiulę, garsią Lietuvos dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu bei savo buvusį dėstytoją Audrių Rubežių. Pokalbis pasibaigė mintimis apie tapatybę bei patriotiškumą. Nors Alen Chicco save vadina patriotu, kuriam svarbus savas kraštas, artimųjų ir valstybės ateitis, tačiau dažniau jis lygiuojasi į kosmopolitinį pasaulį, tikėdamas, jog valstybė, kurioje gimėme, neapriboja mūsų galimybių ir pasaulėžiūros. Išlydėdami atlikėją turėjome progą išgirsti dar du autorinius kūrinius: „Sexy song“ bei „Your cure“, dainą, kurią atlikęs Nacionalinėje Eurovizijos konkurso atrankoje pasiekė finalą. Moksleiviai pakilo iš sėdimų aktų salės vietų ir pritariamai plojo bei šoko.

 

        Buvo smagu klausytis unikalaus lietuvio patirčių ir padrąsinimų. Apsilankymas suteikė gimnazistams džiugių emocijų ir energijos visai likusiai savaitei. Laukiame kitų apsilankymų ir naujų svečių, besidalinančių savomis istorijomis!

 

Kamilė Prusevičiūtė II c

2019-05-27

Tradicinė rusų poezijos popietė prie samovaro

 

„Poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika.“ (Čarlzas Dikensas)

Pirmą kartą šiais metais sausio 14 dieną visus besižavinčius rusų literatūra mokytoja Ala Tichomirova pakvietė puodelio arbatos su žiupsneliu niekada nesenstančios poezijos. Tokios popietės atributu neatsitiktinai pasirinktas samovaras – būtent prie jo dar senovės Rusijoje vykdavo arbatos gėrimo ceremonijos ir ilgi bei nuoširdūs pokalbiai apie tai, kas gražu ir malonu širdžiai. Šią jaukią popietę skambėjo eilės įvairiausių poetų – nuo kiekvienam žinomo klasiko Aleksandro Puškino iki XIX a. modernisto Aleksandro Bloko – kiekvienas galėjo pasirinkti tai, kas artimiausia jam pačiam. Taigi, po tokio malonaus renginio supratome, jog poezija padeda atskleisti bei suvokti savo jausmus ir išreikšti tai, ko galbūt paprastais žodžiais neįmanoma pasakyti. Tikimės, kad ši poezijos popietės tradicija tęsis dar ne vienerius metus.

 

 Austė Steponavičiūtė, IV b klasė,

2019-01-14

Pergalė XVI tarptautinėje užsienio (rusų) kalbos olimpiadoje

  Gruodžio 7 dieną baigėsi beveik savaitę trukusi XVI tarptautinė rusų kalbos olimpiada, vykusi A. Puškino rusų kalbos institute, Maskvoje. Ten dalyvavo net trisdešimties skirtingų šalių atstovai iš Europos, Azijos bei Amerikos žemynų. Olimpiados dalyviai varžėsi įvairiose rungtyse, demonstravo savo rusų kalbos bei kultūros žinias. Mūsų šaliai atstovavo 6 dalyviai ir viena iš jų buvo mūsų gimnazijos III d klasės mokinė Valerija Keda, kuri pasidalino įspūdžiais su mūsų mokyklos laikraščiu:

  „Kelionė į Maskvą man labai patiko, o pats miestas paliko didelį įspūdį. Laisvu laiku dalyvavome apžvalginėse ekskursijose, tad aplankėme visas įspūdingiausias vietas. Iš objektų labiausiai nustebino jau pačią pirmą dieną aplankytas ir žymiausiu pasaulyje laikomas muziejus - Tretjakovo galerija. Tačiau turbūt labiausiai kelionėje mane sužavėjęs dalykas - Maskvos miesto ritmas, visai nebūdingas Vilniui ar kitiems Lietuvos miestams.

  Konkursą sudarė trys etapai: rašinys, rusų kalbos gramatikos užduotys ir klausimai iš istorijos, kultūros, literatūros. Paskutinis etapas buvo sunkiausias, bet ir įdomiausias. Sužinojusi, jog teks kalbėti literatūros tema, nesutrikau. Padėjo mano pomėgis skaityti knygas, tad pasirodžiau visai neblogai.

Natūralu, jog tarptautiniame konkurse vienu iš svarbiausių dalykų tapo naujos pažintys. Olimpiada truko savaitę, tad susibičiuliavome su dalyviais iš įvairiausių šalių. Su keletu vis dar palaikau ryšį!“

  Na, o mums lieka pasveikinti Valeriją ir jos mokytoją Alą Tichomirovą  pelnytai laimėjus absoliutaus nugalėtojo diplomą! Šis diplomas ne tik parodo turimų žinių kiekį, bet ir suteikia galimybę nemokamai mokytis bet kuriame filologijos fakultete Rusijoje. Linkime ir toliau siekti aukštumų bei garsinti Lietuvos ir mūsų gimnazijos vardą!

Sabina Stūronaitė,

III c klasės gimnazistė,

2018-12-14

Anglų poezijos popietė „...the language your soul would speak...“

   Pirmą kartą gimnazijoje organizuota poezijos popietė anglų kalba „...the language your soul would speak“ sulaukė pasisekimo: devyni gimnazistai pasirodė scenoje ir deklamavo eilėraščius. Kompetentinga trijų mokytojų komisija išgirdo įvairių autorių kūrybą: nuo Bukowskio iki Šekspyro. Poezijos žanras nebuvo nurodytas ir dalyviai buvo vertinami pagal deklamavimo įtaigumą, kūrinio minties pateikimą, kalbos taisyklingumą, intonaciją ir sceninę laikyseną.

   Pirmąją vietą užėmė Aistė Dirginčiūtė (If), deklamavusi Nobelio premijos laureato Joseph Rudyard Kipling eilėraštį „If“, ir Adomas Civilka (Ia), deklamavęs William Ernest Henley „Invictus“. Antrąją vietą pasidalino Ditė Elzbergaitė (IIb) su šnekamosios poezijos eilėraščiu „Wake Up“ pagal Jesse Oliver ir Augustinas Bačkis (IIIf), deklamavęs Robert Burns eilėraštį „Lazy Mist“. Gvidas Ropė (IIIg), pasirinkęs anglų poeto William Wordsworth eilėraštį „The Daffodils“, užėmė trečiąją vietą. Gvidui deklamuojant skambėjo fortepijono akompanavimas.

    Tai buvo puiki galimybė parodyti tiek savo sugebėjimus, tiek paklausyti kitų. Jaukus anglų poezijos vakaras, tikiuosi, taps tradicija mūsų gimnazijoje, nes juk poezija išties yra mūsų sielos kalba.

Ditė Elzbergaitė, II b klasės gimnazistė,

2018-12-08

    Įprasmintas Kalėdų laukimo džiaugsmas 

    Baigėsi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotas tarptautinis vaikų ir jaunimo meninės kūrybos konkursas „Kalėdinis atvirukas“. Šios gražios iniciatyvos autorė – LR Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Šiemet konkurso rengėjai gavo net 1066 įdomias ir originalias kalėdines miniatiūras iš Lietuvos, Kroatijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Rusijos, Baltarusijos, Brazilijos, Ispanijos. Mokinių darbus vertino žinomi menininkai, patyrę dailės mokytojai, dėstytojai. Geriausi atvirukai eksponuojami parodose LR Seime, Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre. Tarp jų ir mūsų gimnazijos mokinių Jundos Rajeckaitės (I d kl.), Medos Šulskytės (I g kl.), Lėjos Mikailionytės (III d kl.) ir Gretos Vasiliauskaitės (IV f kl.) kūrybiniai darbai. Parodos vyksta visą gruodžio mėnesį.

Dailės mokytoja ekspertė

Laila Varnas

2018-12-21

Kitoks straipsnis apie nerūkymą

   Lapkričio 15-oji – nerūkymo diena. Net ir metęs rūkyti žmogus yra retai girdėjęs apie šią dieną, mat kiekvienas  prisimena savo datą, gyvenimo laikotarpį ar aplinkybes, pakeitusias požiūrį į šį žalingą įprotį. Turbūt iškart pamanėte, kad dabar aš bandysiu Jus įtikinti, kodėl turėtumėte nerūkyti. Galiu sakyti, kad cigaretėse esantis nikotinas tirština kraują, todėl padidėja rizika patirti infarktą, insultą, nikotinas sukelia stiprią priklausomybę bei vėžį, bet manau, kad Jūs tai jau girdėjote milijonus kartų, be to, nemanau, kad yra sąžininga aiškinti kitiems, ką daryti. Kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis, tad turi teisę gyventi taip, kaip nori, bet turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Rūkant padidėja rizika susirgti vėžiu, bet kartais sveikai, visavertiškai besimaitinantys, sportuojantys žmonės suserga, tad neturėtume teisti rūkančiųjų sprendimo. Yra ir daugybė kitų būdų trumpinti savo gyvenimo trukmę, kaip vartoti nesveiką maistą, bet rūkymas yra merkiamas daug labiau. Bet juk ant cigarečių pakelių yra klijuojamos nuotraukos, įspėjamieji užrašai, mes atmintinai žinome pasekmes: tad ar tikrai tie, kurie rūko, nesupranta, ką daro? Bandydami kitą individą įtikinti nerūkyti, nepasieksime savo tikslo barstydami medicininius faktus, mat jie veikia tik tada, jeigu artimoje aplinkoje kas nors yra nukentėjęs nuo rūkymo, bet ir tai – ne visada.  Rūkantysis, o ypač kuris tavęs gerai nepažįsta, išgirdęs tavo priekaištavimus dėl tokio gyvenimo būdo, tikriausiai supyks ir atmes informaciją, tad iš tokio pokalbio niekam nebus jokios naudos. Mane rūkymas verčia sunerimti tik tada, kai rūkoma yra viešose vietose ir kai žalingus dūmus įkvepia ir aplinkiniai bei kai užmigus su vis dar smilkstančia cigarete burnoje užsidega butas ar net visas namas. Šiais laikas yra dažnai spekuliuojama, kodėl didelė paauglių dalis bando arba nuolat rūko. Suaugusieji bandydami geriau mus suprasti sako, kad tai yra dėl noro pasijusti „kietam“ (jeigu atvirai – nemėgstu, kai vyresni žmonės bando šnekėti paauglių žargonu, nes jeigu ir pavartoja žodį tinkamoje situacijoje, jis dažniausiai jau yra tapęs nebevartojamas). Iš dalies tai yra tiesa. Rūkymas gali būti norimo suformuoti įvaizdžio dalimi. Anglakalbėse šalyse cigaretės būtent ir išpopuliarėjo per Krymo karą, kai britų kariai ėmė pamėgdžioti sąjungininkų turkų osmanų karius, kurie vyniodavo tabaką į laikraščio skiautes. Mano nuomone, ypač filmuose bei serialuose yra idealizuojamas rūkymas, šį pomėgį dažniausiai turi meniškos sielos, melancholiški, depresyvūs žmonės. Tai atitinka ir realybę, nes rūkymas turi raminančią funkciją, bet serialuose yra sudaroma patraukli problemų bei psichinių ligų turinčio žmogaus iliuzija. Kokios yra kitos rūkymo priežastys? Tie, kurie bando rūkyti, tai daro, nes tai atrodo nauja, jaudinanti, ypatinga patirtis, nors tai yra pabandžiusi didžioji pasaulio dalis. Tie, kurie rūko nuolat, tai daro, nes dažniausiai rūkoma grupelėmis ir taip pradedamas bendravimas, socializuojamasi ir yra sudaromas bendruomeniškumo jausmas dalijantis nors ir žalingu, bet visus vienijančiu pomėgiu. Tad jeigu rūkote, vertėtų savęs paklausti: kodėl iš tikrųjų tai darote, ar esate linkęs rizikuoti savo sveikata ir ar norite tapti žmogumi, kurį kontroliuoja priklausomybė ir kuris keliskart per dieną lekia užtraukti dūmą, o atėjus senatvei virs tirtančiu seniu drebančiais pirštais bei papilkėjusia oda?

Jorė Kaktytė,

II b klasės gimnazistė,

2018-11-15

    LR Seime – Lietuvos mokinių dailės olimpiados laureatų darbų paroda

 

 

LR Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama 24-osios Lietuvos mokinių dailės olimpiados laimėtojų kūrybinių darbų paroda. Šioje parodoje pristatomi ir gimnazijos absolventės Kamilės Vasiliauskaitės darbai. Ji olimpiadoje laimėjo II vietą, o šiais metais pradėjo studijuoti architektūrą. Kamilės piešinys puošia ir neseniai pristatytą Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinių kūrybos almanacho viršelį.

Nepraleiskite progos ir užsukite pasigrožėti jaunųjų dailininkų kūrybos darbais! Parodą lankytojai gali apžiūrėti kasdien 8–17 val. iki lapkričio 14 d.  Įėjimas nemokamas.

    Plačiau skaitykite  http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=7586&p_k=1&p_t=262053

         I a klasės išvyka į MO muziejų

Spalio pabaigoje I a išvyko į nedidelę ekskursiją po plačiai lankytojams duris atvėrusį naują,,Mo“ muziejų ir išbandė inovatyvią integruotą literatūros kūrinio veikėjo kūrimo pamoką.

Pirmokus ir mokytoją prie muziejaus slenksčio durų šiltai pasitiko rašytoja Ilona Ežerinytė. Ji trumpai apibūdino neeilinę ,,Mo“ muziejaus pastato architektūrą, pasidalino jos ypatumais ir neįprastumu, o  vėliau pradėjo pamoką. Kiekvienas dalyvis gavo lapus su skirtingais įvairaus turinio tekstais ir klausimynu, atspindinčiu pamokos temą. Per pamoką buvo gilinamasi į pagrindinio teksto veikėjo pateikimą ir atsiskleidimą kūrinyje. Mokiniai analizavo ir lygino lyrinius subjektus, ieškojo juos siejančių panašumų, apibūdino veikėjų charakterį ir būdą, požiūrį į pasaulį, išvaizdą.

Lituanistė Ilona Ežerinytė, parašiusi ne vieną plačiai skaitomą romaną paaugliams, stengėsi gimnazistams perteikti savo požiūrį į meną, kultūrą ir, be abejo, literatūrą. Vaizdingais palyginimais, tikromis istorijomis ir plačiu žodynu rašytoja plėtė mokinių akiratį, pamokoje skatino komunikaciją, drąsino mokinius kalbėti, diskutuoti ir nebijoti drąsiai reikšti savo nuomonę. Palaikė kiekvieną kiek neįprastą ar savotišką mokinio atsakymą, taip kurstydama ir skatindama mokinių susidomėjimą. Vėliau kūrinio analizės metodas kiek apsivertė, rašytoja mokinius palydėjo į piešinių, grafikos, tapybos, koliažo ir kitų stilių darbų parodos salę, kurioje pirmokai gavo užduotį atpažinti kūrinį pagal pateiktą kiek subtilų, klaidinantį jo aprašymą. Tai buvo staigi ir netikėta pamokos permaina. Kūrinių atpažinimo užduotis buvo pateikta lyg žaidimas, mokiniai pasiskirstę į grupes pradėjo darbą, veikė vieningai ir tikslingai, tad rezultatai buvo visai neblogi. Trys valandos, kupinos koncentracijos ir susidomėjimo, gimnazistams prabėgo be galo greitai, mat pamoka buvo neįprasta, įtraukianti visus mokinius į bendrą klasės veiklą, teko vaikščioti, ieškoti, liesti, atpažinti, įsiklausyti į reikalavimus, mąstyti. Pamokai pasibaigus mokiniai dar turėjo progą aplankyti muziejaus sodelį vidiniame kieme ir apžiūrėti jame esančias skulptūras, taip pat pasitaikė puiki galimybė išgirsti Vilniaus ,,Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos vaikinų choro daugiabalsę simfoniją, skirtą „Mo“ muziejaus atidarymui.

                                                           Vakarė Jurkšaitytė,

I a klasės gimnazistė,

2018-11-05

1/1

 

Apie kino filmą

„Tarp pilkų debesų“

 

 

„Žiemos viduryje supratau, kad manyje gyvena nenugalima vasara.“

Alberas Kamiu

 

Lietingą ketvirtadienio, spalio dvidešimt penktosios, popietę gimnazijos moksleiviai rinkosi į prekybos centre „Ozas” įsikūrusį kino teatrą „Multikino”  filmo „Tarp pilkų debesų” peržiūrai. Filmas pastatytas pagal Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys debiutinį romaną, išleistą 2011 metais ir iš karto  tapusį „New York Times” bestseleriu bei išverstą į daugiau nei 27 pasaulio kalbas. Romanas pasakoja apie Stalino vykdytas represijas. Dėmesio centre pagrindinė veikėja Lina, 1941-aisiais metais kartu su mama ir broliu ištremta į Sibirą.  Kadangi filmas sukurtas pagal knygą, jis, be abejo, sulaukė kritikos dėl scenarijaus ir veiksmo plėtojimo, tačiau stebėjusieji sutiko, jog filmą pamatyti ir knygą perskaityti privalu kiekvienam. Istorija padeda suvokti saugią savo, kaip laisvos šalies piliečio, padėtį, susimąstyti, kaip gerai gyvename šiandien, įvertinti tai, ką turime.

 

Kadangi filmą stebėjo daug skirtingų gimnazijos mokinių, sulaukėme ir skirtingų nuomonių, kuriomis dalinamės:

 

„Labiausiai patiko tai, kad iš filmo gavau naujų žinių. Sakyčiau, jog man jis buvo labai informatyvus. Filmas tikrai perteikė tiek to laikotarpio dvasią, tiek įvykius, tačiau trūko siužeto plėtros, jo vientisumo ir detalumo. Tai nebuvo geriausias mano matytas filmas, tačiau tikrai įsiminė.“ - Agota Klimaševskytė I c

 

„Prisipažinsiu, nesu tokio tipo filmų mėgėja, bet ši knygos ekranizacija yra įspūdinga. Jei pati rinkčiausi, ką žiūrėčiau dar kartą: „Tarp pilkų debesų” ar praeitais mokslų metais žiūrėtą

„Pelėdų kalną”, nė negalvodama pasirinkčiau „Tarp pilkų debesų”. Filme daug įsimenančių veikėjų, aiškus siužetas, tikroviškas praeities vaizdavimas. Filmas paskatino mane pradėti skaityti romaną.“ - Kotryna Liutkutė II c

 

„Knyga tikrai patiko labiau nei filmas, tačiau verta paminėti, jog ekranizacijai parinkti puikūs vaizdai, jie gražiai ir detaliai nufilmuoti bei pateikti.“ - Eglė Ylaitė II e

 

„Labai sužavėjo emocija, kurią filmas perteikė, tai leido įsijausti į pasakojamą istoriją ir įvykius. Deja, nepatiko perkurta filmo pabaiga, daug svarbių knygoje minimų detalių buvo panaikinta ar pakeista, tai filmą, mano nuomone, supaprastino.“ - Vita Vasilionokaitė II d

 

„Kadangi skaičiau knygą, filmas pasirodė nelabai stiprus, tačiau gerai nufilmuotas (t.y. parodoma Lietuva, atskleidžiamas patirtas skausmas ir pan.) Šiaip labai nepatiko Liną vaidinanti aktorė, jos amžius, mano nuomone, netinka Linos vaidmeniui. Nelabai atskleistas knygos turinys ir kai kurios svarbios vietos yra nepaminimos. Linos ir Andriaus meilės istorija knygoje buvo vienas svarbiausių dalykų. Kūrinyje jų santykiai auga po truputį, išlaikoma įtampa iki pabaigos. Filme šis ryšys taip drastiškai sutrumpinamas ir sumenkinamas. Filmo pabaigoje yra parodomas žvilgsnis į ateitį, kaip Andrius ir Lina yra išsilaisvinę prie jūros. Jeigu nebūčiau skaičiusi knygos, būtų labai painu, nes tai atrodo kaip sapnas ar svajonė, ir nebūtų aišku, kaip baigėsi Andriaus ir Linos santykiai, ar jie susitiko, ar jis gyvas, ir panašiai. Taigi knyga visada yra geriau už filmą. Tačiau tiems, kurie neskaitė knygos arba šiaip nėra susipažinę su Lietuvos istorija (pavyzdžiui, užsienio žiūrovai), tai labai puikus žvilgsnis į mūsų praeitį, kurios negalima pamiršti.“ - Austėja Klevaitė II g

Kamilė Prusevičiūtė,

II c klasės gimnazistė,

2018-10-26

MOKINIŲ PREZIDENTO RINKIMŲ KANDIDATAI 2018

   Tikriausiai jau daugiau nei savaitę mūsų mokykloje viena dažniausiai girdimų temų – artėjantys MBG mokinių prezidento rinkimai. Šiais metais į mokinių prezidento postą kandidatuoja 3 mūsų bendruomenės nariai: Meda Stankutė iš III a klasės, Edvinas Štaupas iš III e bei Lukas Eigėlis iš II c.  Jie parašė motyvacinius laiškus, kuriuos dauguma iš mūsų, manau, jau perskaitėme. Kai kurie kandidatai jau rengia rinkimų kampanijas ir kviečia visus balsuoti būtent už juos. Per artėjančius debatus (spalio 23 d.) sužinosime apie jų planus mokykloje. Tačiau kokios jie asmenybės?  Pažvelkime į šiuos žmones iš kitos pusės: kas jie tokie, kuo jie domisi, apie ką svajoja. Kiekvienam iš jų uždaviau po keletą gyvenimiškų klausimų, taigi dalinuosi su jumis kandidatų atsakymais.


    Ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Koks yra tavo mėgstamiausias užsiėmimas, kuriam skiri daugiausiai laiko?
E. Štaupas: „Nelabai daug turiu to laisvo laiko, todėl leidžiu jį su draugais, šiek tiek skiriu poilsiui ir būreliui. Šiuo metu daugiausia laiko užima ateinantis renginys „Viena bomba, Trys jungikliai“, o kitos veiklos, tokios kaip LMS, darbas ir būrelis, užima maždaug tiek pat laiko. Visos šios veiklos man labai patinka, yra skirtingos, todėl negaliu išskirti vienos.“
L. Eigėlis: „Po pamokų aktyviai dalyvauju choro „Ąžuoliukas“ tiek meninėje, tiek administracinėje veikloje, neseniai savaitgalius pradėjau leisti debatų klube su bendraamžiais iš kitų Vilniaus gimnazijų. Laisvalaikiu domiuosi politinėmis naujienomis iš Lietuvos bei pasaulio, susitinku su draugais. Dėl to, kad gyvenu toliau nuo miesto, nemažai laiko kasdien tenka praleisti autobuse, tada skaitau knygas ir klausau podcast'ų. Jeigu tektų skaičiuoti, kam pastaruoju metu man tenka skirti didžiausią dalį savo laiko, tai esu įsitikinęs, kad tai būtų renginių organizavimas. Kartais net pavalgyt pamirštu, nes bėgu iš vieno susirinkimo į kitą! Bet aš nesiskundžiu – man malonu džiuginti kitus.“
M. Stankutė: „Laisvalaikiu daug laiko praleidžiu šokdama, lankau dvejus visiškai skirtingo stiliaus šokius – hip-hopą ir tautinius. Šią veiklą tikriausiai įvardinčiau kaip mano mėgstamiausią, nes ji užima labai didelę mano gyvenimo dalį ir daug vietos širdyje. Taip pat daug laiko praleidžiu gamtoje, beveik kiekvieną savaitgalį išvažiuoju su tėvais į sodybą, o vasarą ten praleidžiu dar daugiau laiko. Taip pat, kaip ir kiekvienas paauglys, mėgstu leisti laisvalaikį su draugais.“


    Apie ką dažniausiai svajoji? 
L. Eigėlis : „Nesu labai didelis svajoklis, pavadinčiau save realistu, bet neretai įsivaizduoju, kaip pasaulis atrodys po 100-200 metų, kaip pasikeis technologijos ir visuomenė.“ 
M. Stankutė: „Apie ateitį, kai jau esu sukūrusi šeimą, gyvenimą po mokyklos, keliones ir dar labai daug kitų dalykų.“
E. Štaupas: „Apie savo ateitį. Nežinau, ar tai galima laikyti svajonėmis, bet mėgstu įsivaizduoti, kaip gyvensiu po 5 ar 10 metų, galvoti įvarius scenarijus.“ 

   Kokios muzikos klausaisi? Galbūt turi mėgstamiausią žanrą, grupę? 
M. Stankutė: „Klausau labai įvairios muzikos, nuo country, popso iki repo. Turbūt mėgstamiausias atlikėjas yra Mac Milleris ir grupė Cigarettes After Sex. Taip pat klausau daug šokių muzikos, nes dažnai treniruojuosi namuose.“
E. Štaupas: „Mano muzikos skonis labai dinamiškas – klausau labai daug skirtingos muzikos, nuo hiphopo ir repo iki klasikinės ar džiazo. Šiuo metu labai daug klausau Rex Orange County – pakerėjo jo sugebėjimas perteikti emocijas per žodžius ir melodiją.“
L. Eigėlis: „Muzika užima itin svarbią dalį mano gyvenime. Ir ne tik klasikinė, su kuria dirbu chore, bet ir šiuolaikinė. Mane sunku pastebėti kur nors gatvėje ar stotelėje be ausinukų ir nespragsinčio pagal dainos ritmą! Esu indie pop'o ir klasikinio roko mėgėjas, tačiau nesibaidau ir kitų žanrų – klausant radijo ar mano draugų grojaraščių atrodo, kad dainos visiškai ne mano skonio, o vis tiek kai kurias išsisaugau, todėl visada stengiuosi atverti save naujiems, netikėtiems stiliams. Namų darbus darau pagal instrumentinę muziką, toks fonas verčia mane dirbti produktyviau. Iš mėgiamiausių grupių išskirsiu Florence and the Machine, Depeche Mode ir Solo Ansamblį, iš atlikėjų – Adele ir Marijoną Mikutavičių.“

     Ar turi tam tikrą savybę, kuri tau atrodo neigiama ir norėtum ją pakeisti? Jei taip, kokia ji?
E. Štaupas: „Pasitariau su keliais žmonėmis ir nusprendėm, kad kaip viena iš mano neigiamų savybių būtų tai, kad kartais sunkiai einu į kompromisus, jeigu esu labai įsitikinęs savo teisumu. Ir tai reiktų tikrai keisti, manau, jau einu link to.“
L. Eigėlis: „Aš labai nemoku džiaugtis mažais dalykais, mažomis pergalėmis gyvenime. Man sunku gerbti savo paties darbą, džiaugtis savo pasiekimais. Pirmas žingsnis link problemos sprendimo yra problemos pripažinimas – aš stengiuosi pasidaryti išvadas, klausyti patarimų dėl savo charakterio ir darbo su manimi problemų, kurių gaunu iš kitų.“
M. Stankutė: „Kadangi esu stipri asmenybė, visada turinti savo nuomonę, ginčuose kartais greitai „užsiplieskiu“, bet nežinau, ar norėčiau tai pakeisti, nes tai yra mano dalis, kuri formuoja mane kaip asmenybę, būtent dėl šios priežasties nežinau, ar išvis kokią savo savybę norėčiau pakeisti, nes tada aš nebebūčiau aš.“

Tikiuosi, kad buvo įdomu sužinoti daugiau apie žmones, ketinančius atstovauti mūsų mokyklai, ir galbūt šis straipsnis buvo tai, kas padėjo galutinai apsispręsti. Linkiu išsirinkti geriausią!

Aistė Matulevičiūtė,

II b klasės gimnazistė,

2018-10-21

VILNIUS – VIEKŠNIAI – VILNIUS

 

       Jau kelerius metus rudens pradžioje Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos pirmokai išvyksta į Mykolo Biržiškos gimtinę – Viekšnius. Ši įdomi ir tolima kelionė mokyklos bendruomenei jau tapo tradicija.

          Išvykoje į Viekšnius mokiniai aplanko prof. M. Biržiškos gimtuosius namus, vieną iš seniausių Lietuvos vaistinių, lankytojų centrą, molio karjerą bei paragauja tikro lietuviško maisto – cepelinų!  

          Prof. Mykolo Biržiškos namuose mokiniai apžiūri senovinius baldus, raštus, išgirsta daug įdomių pasakojimų apie patį profesorių, jo vaikystę, šeimą, kaip susiklostė jo gyvenimas. Vaistinėje pirmokai susipažįsta su jos istorija, apžiūri senovinius vaistų buteliukus, netgi stiklainyje uždarytą gyvatę ar žmogaus odos lopinėlius! Lankytojų centre mokiniai išgirsta daug naudingos informacijos apie gyvūnus, jų rūšis, vystymąsi, atidžiai besiklausant galima sužinoti pavojingiausio pasaulyje gyvūno vardą!

Aplankę šiuos tris objektus mokiniai pasistiprina kavinėje lietuviškais cepelinais ir taip pasiruošia sunkiai kelionei į molio karjerą. Norint aplankyti molio karjerą reikia nepamiršti įsidėti guminių batų! Molyje galima ne tik įklimpti, bet ir visam laikui palikti savo batus. Molio karjero kulminacija – lipimas žingsniuojančiu ekskavatoriumi į tokį aukštį, kuris siekia šešių aukštų namą! Šį įspūdingą vaizdą gali pamatyti tik patys drąsiausi gimnazijos mokiniai. Aplankius visus objektus laukia ilga ir linksma kelionė namo – į Vilnių!

          Ši išvyka padeda ne tik pažinti savo gimtąją šalį, bet ir suteikia progą artimiau pabendrauti su klasės draugais, auklėtoja bei įgauti naujų žinių!

 

 


Saulė Baškytė,

I d klasės gimnazistė,

2018-10-17

1/1

1/1

              Tarptautinio vizualiųjų menų konkurso LIDICE apdovanojimai

      Spalio 9 dieną Čekijos Respublikos ambasadoje buvo surengta apdovanojimų įteikimo šventė tarptautinio vizualiųjų menų konkurso LIDICE 2018 laimėtojams. Šis konkursas yra reikšmingiausias ir didžiausias Europoje, jame šiais metais dalyvavo 29 967 dalyviai iš 79 pasaulio šalių. Mūsų mokiniai Karolina Uleckaitė, Ugnė Andrijauskaitė, Rusnė Gervytė, Emilija Niauraitė ir Mikas Jankeliūnas laimėjo konkurso medalį gimnazijai už išskirtinę fotografijų kolekciją.

        Apdovanojimus įteikė ir malonų dėmesį kiekvienam dalyviui skyrė Čekijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vít Korselt ir ambasados darbuotoja Laura Vancevičienė. Nuotaikingą šventinę atmosferą kūrė Trakų meno mokyklos jaunųjų muzikantų koncertas.

             Kūryba – galimybė išreikšti save, dalyvavimas konkursuose – galimybė savo kūrybą pristatyti kitiems, taip pat susipažinti su kitų šalių bendraamžių idėjomis. Konkurso geriausi darbai, tarp jų ir mūsų mokinių, buvo eksponuojami Lidicės miesto dailės galerijoje Čekijoje. 

         

 

 

Sveikiname ir džiaugiamės!

Dailės mokytoja ekspertė Laila Varnas

2018-10-17

              Piešinių konkurso laimėtojai – mūsų gimnazijos mokiniai

 

LR Seimo kanceliarijos Europos informacijos biure nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki spalio 3 d. buvo eksponuojama  paroda „Europa ir daugiakalbystė”. Darbų autoriai konkurso, skirto Europos kalbų dienai paminėti, laimėtojai. Tarp laimėtojų darbų pateko ir mūsų gimnazijos mokinių Karolinos Čereškevičiūtės (I a klasė), Dominyko Čičiurėno (II d klasė) ir Joelio Masiulio (III e klasė) kūriniai. Karolina laimėjo pirmą vietą, Joelis - antrą , o Dominykas tapo konkurso laureatu. Konkursui piešinius pateikė 312 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Rugsėjo 26 dieną laureatus ir jų mokytojus pasveikino ir apdovanojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis mokiniams įteikė vardines padėkas, kuriose buvo parašyti tokie prasmingi žodžiai: ,,Tavo talentas kuria neišdildomą įspūdį. Kurk ir savo kūryba dalinkis su aplinkiniais. Sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Didžiuokis visais savo laimėjimais.”

Europos kalbų dieną visa Europa švenčia jau nuo 2001 metų. Šios gražios šventės  tikslas – iškelti daugiakalbystę kaip vieną iš didžiausių Europos vertybių, įprasminti kalbų mokymosi įvairovę, pagarbą visoms Europos kalboms, įskaitant ir regionų, tautinių mažumų kalbas, skatinti įvairių kalbų mokymąsi bei kultūrų sklaidą Lietuvoje ir Europoje.

Europos kalbų dienos renginiai – piešinių konkursas, kalbų dirbtuvės ir protų kovos pelnė Europos kultūros paveldo metų nominaciją ir gavo išskirtinį leidimą naudoti Europos kultūros paveldo logotipą.

 

Dailės mokytoja ekspertė

Laila Varnas

2018-10-04

 

Nuotraukų autorė  Dž. G. Barysaitė

1/1

Europos kalbų diena

1/1

Labas! Hello! Bonjour! Hallo! Привет!

   Rugsėjo 26 dieną visoje Europoje praūžė daugybė renginių, skirtų Europos kalbų dienai paminėti. Tikriausiai dauguma žmonių nė nedvejodami pasakytų, kad kalbų mokomės tam, kad gebėtume susikalbėti, bendrauti su užsieniečiais. Tačiau ką dar mums suteikia kalbų mokymasis? Kalba yra puiki priemonė pažinti kitas kultūras, tradicijas, tautinį identitetą, net žmonių charakterį, tad besimokydamas kalbų žmogus tampa kur kas globalesnis ir atviresnis visam pasauliui.

  Europos kalbų dieną tradiciškai minėjome ir gimnazijoje surengdami viktoriną I-III klasių mokiniams. Penkioms komandoms reikėjo kuo greičiau ir tiksliau atsakyti į klausimus, pateiktus visomis penkiomis gimnazijoje dėstomomis kalbomis, lietuvišką tekstą parašyti graikiškais rašmenimis, pasisveikinti kuo įvairesnėmis kalbomis.

   O Jūs ar sugebėtumėte teisingai atsakyti į šiuos klausimus:

Kuri kalba yra laikoma pačia seniausia ir ja vis dar kalbama Europoje?

Kas yra Llanfairpwllgwyngyllgogerychwyrndrobwllllantysiliogogogoch?

Kas yra atvirkštinis žodynas?

 

Austė Steponavičiūtė,

IV b klasės gimnazistė,

2018-09-26

  • facebook-square
  • flickr-square
  • Twitter Square

© ALM

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now