top of page

Pažangiausių biržiškiečių kelionė į TATRUS

   Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija kasmet geriausiai besimokantiems ir aktyviausiems gimnazistams dovanoja kelionę. 2015 m. spalio 11-14 d. 43 biržiškiečiai, lydimi penkių mokytojų, išvyko į Tatrų kalnus Zakopanėje.        Po ilgos kelionės autobusu gimnazistai lipo į 1,5 km aukštyje esančią vietovę Murovanec, kur apsistojo nakvynei.

   Kitos dienos rytą šviečiant saulei pasitelkę visas jėgas keliautojai kopė į Kasprovy Vierch 2 km aukščio viršukalnę. Nuo jos atsivėrė pasakiško grožio kalnų vaizdai virš debesų. Ši viršukalnė skiria Lenkiją nuo Slovakijos. Nulipę žemyn ir palikę žiemišką orą, daug sniego, gimnazistai grįžo į gražų spalvingą rudenėjantį Vilnių.

KELIAUTOJŲ ĮSPŪDŽIAI

 

  • Kalnų slėniuose kūliais einantys rūkai buvo gražiausias mano gyvenime matytas vaizdas. Atvirai. Urtė, III c

  • Sakoma, kad dviejose vietose vienu metu būti neįmanoma – buvome viena koja Lenkijoje, kita – Slovakijoje (Kasprovy Vierch viršukalnėje). Domantas, III b

  • Kelionė iš tiesų  įspūdinga, vaizdai pasakiški. Sėdėdamas ir žiūrėdamas pro namelio langą įsivaizduoji, jog Kalėdos! Tokios kelionės labai reikėjo, pabėgome nuo rutinos. Atitrūkimas nuo civilizacijos padėjo atsipalaiduoti. Eglė

  • Vaizdas – vertas sunkaus žygio! Ačiū už šitą potyrį. Vaiva, IV g

  • Viena geriausių kelionių su nuostabiais žmonėmis ir tobula mokykla! Ačiū! Rugilė, II b

  • Kai užlipus ant kalno atsivėrė nerealus vaizdas, visa tai atpirko visus sunkumus, kuriuos teko patirti kopiant į kalną. Kelionė nuostabi. Ačiū. Laura, III a

  • Tai, ką pamačiau kalnų viršūnėse, buvo neįtikėtina. Visa tai verta visų prezidentavimo metų ir sunkaus žygio link debesų. Pakartočiau 100 kartų. Norbertas, III e

  • Nuostabi, įkvepianti kelionė, puiki kompanija. „Užkopęs į aukštą kalną, pamatai tik dar daugiau kalnų, į kuriuos galėtum įkopti“ (N. Mandela). Rūta, II b

  • Truputis šaltuko, snaigių, status kopimas, slidus nusileidimas, viršukalnės, šypsenos iki ausų... tik dar ir dar... Ugnė, II g

  • Buvo magiška ir neįtikėtinai gražu. Supratau, kodėl žmonės važiuoja į kalnus ieškoti ramybės, ieškoti savęs. Evaldas, II e

  • Nieko gražesnio už kalnus nėra. Ignas, IV d

  • Labai įdomi kelionė, reikalaujanti daug ištvermės. Vaizdas nuo kalno viršūnės buvo nuostabus. Visur tiek daug sniego...

  • 11/10 – važiuočiau vėl. Kalnai + sniegas = I‘m happy. Edvinas, IV b

  • Labai puiki kelionė, padėjo pamiršti visus sunkumus, patirtus IV klasėje J Ieva, IV f

  • Labai labai pavargau, bet kalnų vaizdai atperka viską...

  • Puiki kompanija, nuostabūs žmonės ir vaizdai... daugiau tokių išvykų. Viskas buvo puikiai suorganizuota. Aistė, III d

  • Buvo nepakartojama kelionė. Nesinori sugrįžti į civilizaciją...

  • Kad ir kaip pakirto kojas, vaizdai ir įspūdžiai atpirko viską!

  • Kelionė labai labai patiko!!! Nors lipti į kalnus buvo gana sudėtinga, bet tikrai verta, nes vaizdai nepakartojami!

  • Sniego skonis mano burnoje, o kalnų atsiminimai vis dar galvoje... AČIŪ! Emilija, II c

  • O, kalne, aš tave nugalėjau! Mokytoja Daiva Merkienė

  • Tiesiog nepakartojama! Įspūdžiai išliks visam gyvenimui, buvo labai smagu ir įdomu. Labai labai ačiū. Pamilau kalnus iš pirmo žvilgsnio. Živilė, III e

  • Labai įsimintina ir pilna įspūdžių kelionė, MBG yra tikrai išskirtinė mokykla, tikrai vienintelė, kuri taip skatina ir motyvuoja savo mokinius. Sunkus žygis puikiai atsipirko žvelgiant į Tatrų viršūnes. Jurgita, II d

  • Man beprotiškai patiko tyla. Kalnuose ji šimtąkart didingesnė, gyva – sukrito sukrito į širdį ir šildo. Be to, kalnų mėlynės su ką tik iškritusiu sniegu – pasakiškai skanu!

  • Buvo gera pabūt virš debesų, atitrūkus nuo kasdienybės pakilti tarsi į rojų. Per šias dienas išgyvenome visus keturis metų laikus: išvažiavome iš Lietuvos rudenį, visa pirmąją dieną keliaujant snigo kaip žiemą, antra dieną lašėjo nuo stogų ištirpęs sniegas ir švietė saulė tarsi pavasarį, o grįžus į Lietuvą atrodė šilta kaip vasarą. Beatričė, III e

  • Pirma kelionė į kalnus paliko neišdildomą įspūdį. Tai buvo mano ištvermės išbandymas. Mokytoja Vaida Mickienė

  • Įstabi ta Dievo kūryba… Truputį baugu, bet kartu labai gera turėti tokį galingą ir artimą draugą… Ir gera pažinti esančius šalia ir kaskart vis drąsiau vadinti draugais… Miglė, III b

  • Buvo geriausia mokyklos kelionė. Protingiausi ir aktyviausi gimnazijos žmonės dalinosi geriausiomis emocijomis, šypsenomis ir kūrė šiltą atmosferą. Pamatyti vaizdai, užfiksuoti nuotraukose, patvirtina, kad 29 km nueiti ne veltui. Ačiū MBG! Rūta, IV a

  • Euforija kalnų viršukalnėje – ko gero,  taip atrodo Edeno sodai... mokytoja Aurelija Levulytė-Markevičienė

  • Puiki kelionė, įspūdingi vaizdai, linksmai praleistas laikas, puikūs žmonės...

  • Nuotaikinga ir pilna įspūdžių kelionė. Varginantys žygiai, nuostabus oras, įspūdingi vaizdai ir puikūs žmonės...

  • Buvo labai smagu pamatyti snieguotus kalnus. Vaizdai viršukalnėje buvo nepakartojami. Gyvenome jaukiame viešbutyje. Bendrakeleiviai – smagi kompanija.

  • Tai geriausias prisiminimas iš paskutiniųjų metų nerealiausioje mokykloje.

  • Labai draugiški žmonės ir nuostabūs vaizdai. Puikus atotrūkis nuo kasdienybės!

  • Neįtikėtinai įspūdingi kalnai, eglynai, 20 cm sniego sluoksnis, nuolatinė įtampa, kad nepaslystum, rūkas, debesys, ruduo, žiema, pavasaris, nesuvokiamas aukštis  – visa tai sukūrė ypatingą atmosferą, kuri padėjo pamiršti kasdienę rutiną ir įkvėpė sunkiems abitūros mokslams.

  • Įspūdinga kelionė, pasakiško grožio vaizdai, puiki kompanija, maloniausi ir šilčiausi įspūdžiai. Buvo smagu atitrūkti nuostabaus grožio kalnų kraštovaizdyje. Justė

  • Pati geriausia kelionė per visus 12 metų. Tiek emociškai, tiek fiziškai. Nemanau, kad būčiau kada nors pati prisivertusi įkopti į tokį statų kalną ir nueiti 29 km! Ačiū :)

  • Ši kelionė buvo tobula. Labai šilti žmonės. Kalnų vaizdai atpirko visas pastangas mokytis ir visa kita, dėl ko tikrai buvo verta stengtis. Labai ačiū :) Goda, II f

   Šįmet geriausiai besimokantys ir aktyviausi Vilniaus Mykolo Biržiškos gimznazijos moksleiviai naujų jėgų bei įkvėpimo toliau siekti mokslo aukštumų sėmėsi Tatrų kalnuose Zakopanėje. Sekmadienio vakarą, palikę rudenišką Lietuvą, džiugiai nusiteikusių gimnazistų pilnu autobusu išvykome Lenkijos link. Po ilgos kelionės pasiekėme savo tikslą, kartu atsiveždami ir sniego. Pirmasis gimnazistams mestas iššūkis – 1,5 km, kuriuos teko užlipti iki nakvynės vietos. Kelią kiek apsunkino nuolat krintantis sniegas ir kalnų vaizdus užgožęs rūkas, tačiau visuomet optimistiškai nusiteikę gimnazistai vieni kitus drąsino ir palaikė, o kad žygiuoti būtų smagiau prisiminė kalėdines dainas. Pasiekę tikslą džiaugėmės laisvu vakaru: nenustygstantys vietoje leidosi  dar vieną žygį prie kalnų ežero, o kiek pavargusieji žaidė šaradas, bendravo prie puodelio arbatos ar skyrė laiko kūrybai.

   Antrosios dienos rytą gimnazistus budino pavasariškas oras – nuo stogų lašėjo saulės tirpdomas sniegas, o už lango pagaliau atsivėrė nuostabūs vaizdai. Entuziastingai nusiteikę leidomės į dar vieną žygį, kuriame įkvėpimo pasisėmėme ilgam. Pasiekę kalno viršūnę pabuvojome virš debesų bei vienu metu dviejose vietose (šalyse), nes viršukalnėje driekėsi Lenkijos – Slovakijos siena. Kupini naujų įspūdžių neskubėdami leidomės atgal, autobuso link, ir patraukėme namo, kur mus su saule, gimnazistams priminusia vasarą, pasitiko Vilnius.

   Taigi per vos keletą dienų, rodos, praslinko visi keturi metų laikai, atmintyje ilgam įsirėžė debesyse skendinčios kalnų viršūnės, įtikinusios, kad visos aukštumos mums pasiekiamos.

Miglė Šimukonytė, III b klasės mokinė

bottom of page