EILĖRAŠČIAI TĖVYNEI

 

Nakties Malda

 

Atnešk man šilumą ugnies

Prie bokšto, kad taip kojos nedrebėtų.

Suteik stiprybės ir vilties,

Kad lig aušros aš vis dar čia stovėčiau.

Stiprink vienybę šios nakties,

Kad laisvę į namus aš parsineščiau,

Ir neužtemdyk atminties

Kartoms, užgimusioms po mūsų.

Atnešk man šilumą ugnies

Prie bokšto, kad taip kojos nedrebėtų.

Suteik stiprybės ir vilties,

Kad lyg aušros aš vis dar čia stovėčiau.

 

Emilija Aranauskaitė (I d)

2021

 Atmintis 

Iš duonos kvapo, iš gimtos kalbos, 

Iš mūsų plakančių širdžių šviesos, 

Mamos kryželio, dovanoto, švento,

Vienybės medis stiebias, auga. 

Bet ankstų rytmetį staiga 

Pragysta skaudžiai paukštis. 

Ir grįžta atmintis –  

Virš trupančio pasaulio 

Suklumpa angelas. 

O esame tik tiek, 

Kiek buvome, – ištiestos, tvirtos rankos. 

Atodūsy giliam maldos 

Tarsi trapi gėlė pražysta 

Laisvė.  

 

Austėja Lyvaitė  (I d)

2021

Pavasario žydėjimu

Pakvipo.

Ir vėjas pasidavęs

Išlėkė laukuos.

Tada tu proskynoj

Sėdėjai, klauseis,

Kada genys iš medžio

Užgiedos.

 

 Bet tylėjo. Tik

 Pavasarinis vėjas

 Prisiglaust atėjo.

 

Kaip vaikas motiną,

Taip tu vėją glaudei.

 

O danguj praplaukiantis debesis

Jus stebėjo.

 

Turbūt tada ir atgimei tu iš vėjo.

Gustė Stundytė (I d)

2021

Trioletas apie išvykusius ir užmiršusius 

Vienatvė tiems priklauso, 

Kurie užmiršo giesmę savo. 

Kurie užmiršo vardą Tavo, 

Vienatvė tiems priklauso. 

Kurs savo pavardes, vardus, 

Bijodami panerti į vargus. 

Vienatvė tiems priklauso, 

Kurie užmiršo giesmę savo. 

 

Taisija Zimnickaja (I d)

2021

Mūsų laisvė 

 

Mūsų laisvei jau trisdešimt metų, 

Daug jau mūsų prabėgo dienų. 

Laisvė leidžia kalbėti ir džiaugtis, 

Ir gyventi linksmam tarp linksmų. 

 

Aš jaučiuosi laimingas ir laisvas, 

Nes galiu jau išskleisti sparnus. 

Skristi savo gimtinėj ir jaustis, 

Kad aplinkui vien gėris visų. 

 

Mano norai, svajonės ir viltys 

Išsipildys tikrai, aš tikiu. 

Nes gyvenimas skuba į priekį, 

O su juo ir aš laisvas lekiu.

 

Erikas Vansevičius (I d)

2021

Pušynu vingiuojantis takas, 

Kur smilgos praaugusios žolę, 

Pavargusi saulė už ežero slysta 

Ir eina ilsėtis dienos vasarojus.  

 

Kvepia nakties tyloj mėnesiena. 

Močiutė pasaką seną sugulusiems skaito, 

Puslapiai knygos šnara po sniegą, 

Žvaigždė sode šviečia ir stabdo mūs laiką. 

 

Tylūs medžiai virsta mediena, 

Takai išvingiuoja tolyn į kelius, 

Atmerktos ežero akys atmintį saugo 

Ir plaiksto pasaulio krantus. 

 

Vasaros mirksnis, lieptelis ant kranto,  

Debesų žaismas žaliam vandeny – 

Tėvynės pasaulis, sugrįžęs iš sapno, 

Paklausyk: ir aš, ir tu jį girdi... 

 

Matas Markevičius (I d)

2021-01-29 

Meda Čiapaitė Ie
Ieva Čepulytė Ib
Ugnė Čičinskaitė Id
Aistė Rimšelytė Ie
Lauryna Kutrevičiūtė Ic
Agnė Kalinauskaitė Id
1/1

       Paroda „Mes užaugome laisvi“

 

      Sausio 4–18 d. LR Seimo II rūmų paveikslų galerijoje eksponuojama Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui skirta nacionalinio mokinių piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“ geriausių darbų paroda. Parodoje galima pamatyti ir mūsų gimnazijos pirmokės Erikos Mazėtytės kūrybinį darbą.

       Parodos  dalyviai savitai interpretavo Laisvės temą, daug dėmesio skirdami istorinėms detalėms ir tautinei atributikai. Taip pat kūrybinių idėjų sėmėsi artimiausioje aplinkoje, gyvenimo laisvoje šalyje simboliuose ar įsivaizduojamose praeities kovų scenose.

Renginio organizatorių teigimu, jie ypač brangina visų 2020-ųjų konkurso, kuris vyko pandemijos akivaizdoje, dalyvių pastangas ir širdingai dėkoja visiems savo kūrinius komisijos vertinimui pateikusiems mokiniams ir jų mokytojams. Tikėtina, jog derindami gyvo ir nuotolinio mokymosi galimybes konkurso dalyviai galėjo naujai pažvelgti į Laisvės idėją, atrasti netikėtų šios temos interpretacijų.

                                                                                          Dailės mokytoja Laila Varnas

2020-01-12

1/1

Kovo 11-osios minėjimas Prezidentūroje

   Kovo dešimtą dieną Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai dalyvavo Kovo 11-osios trisdešimtmečio minėjime ,,Švenčia Laisvės vaikai“. Minėjimą, kuris vyko Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, rengė Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijų mokiniai.

   Šventinį renginį sveikinimo kalba atidarė renginio globėja Diana Nausėdienė. Šalies pirmoji ponia linkėjo būti garbingais šalies piliečiais, mylėti ir saugoti savo Tėvynę, jos kalbą ir tradicijas.

Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai Gvidas Ropė ir Saulė Sergedaitė skaitė mokinių kūrybos tekstus apie Laisvę, kurie suvirpino kiekvieno širdį. Mūsų gimnazijos šokėjos atliko šokio kompoziciją, skirtą mūsų motinai Žemei ir Lietuvių kalbos saugotojams knygnešiams, skambant skaitovo Domanto Butrymo tekstui.

   Renginio pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tarė padėkos ir sveikinimo žodį bei palinkėjo nepamiršti būti patriotiškiems ir švęsti Laisvę.

   Po pasirodymų renginio svečiai buvo pavaišinti arbata ir saldainiais, o po trumpos pertraukėlės vyko diskusija apie tai, ką kiekvienam iš mūsų reiškia laisvė, patriotiškumas ir Tėvynė, kurią vedė Lietuvos kariuomenės atstovas Mažvydas Kunevičius.

  Renginys ir susitikimas paliko didelį įspūdį, išvydome daug pasirodymų, skirtų Kovo 11-osios trisdešimtmečio paminėjimui, kurie atspindėjo kiekvieno didžiulę meilę Lietuvai.

Aistė Kvietkauskaitė, I d klasės gimnazistė,

2020-03-11

Prezident%C5%ABroje%202020-03-10
Prezident%C3%85%C2%ABroje4_2020-03-10_ed
Prezidentūroje3_2020-03-10
Prezident%C3%85%C2%ABroje5_2020-03-10_ed
1/1

Vasario 16-oji – diena, kai mūsų visų širdys plaka Lietuvos ritmu

 

   Šiandien mūsų Tėvynės gimtadienis. Pajauskime begalinį pasididžiavimą žmonėmis, nepabūgusiais atiduoti gyvybę už savo valstybę jai sunkiomis akimirkomis. Mūsų teritorijos aplietos begale kraujo, skausmo ir vilties ryškiai išvysti saulę. Jos buvo dalintos, skirstytos, perskirstytos, atiduotos kitiems, okupuotos, skaudžiai pasiglemžtos. Mūsų žemė aplaistyta motinų ašaromis. Gal dėl to visada čia žaliavo miškai ir plėtėsi girios? Dainių dainomis apdainuoti šileliai ir šeimininkių kanklių skambesiai, knygnešių ryžtas, vaikų juokas ir pats seniausias iš visų – lietuviškas žodis. Mūsų kalba. Mūsų kultūra. MES. Žodžiai, sulaukę begalės draudimų, aštrių ašmenų kirčių, tačiau gaivinti neaprėpiamos meilės iš tuo žodžiu kalbančių žmonių. Mūsų visų širdys plaka lietuviškai. Savitai, kitokiu ritmu. Širdys plaka vienintele tokia lietuvių kalba. Pagal dūžius Lietuva atskiria savo vaikus, kad ir kur jie bebūtų. Ar juos skiria Atlanto vandenynas, ar Baltijos jūra, ar keliolika tūkstančių kilometrų, šalis vis vien šaukia savo vaikus. Ji nepalieka nė vieno. Kovojusių ir pasidavusių, žuvusių ir išgyvenusių, beverkiančių ir besijuokiančių – nė vieno. Ji nė vienam neleidžia užmiršti savo protėvių kapų, įvairiaspalvių pievų, vasarų ant šieno, lovelės, prie kurios pasilenkusi motina niūniuodavo lopšines, kilometrų, kuriuos reikėdavo įveikti, trokštant mokslo  ir lietuviško žodžio pažinimo. Pridėkime delną prie krūtinės, prie plakančių mūsų širdžių. Lietuviškas ritmas. Mes esame lietuviai. Galime rėkti, jog esame laisvi. Šaukime. Įrodykime tai. Turime kuo didžiuotis.

Daug metų kovojome už nepriklausomą valstybę. Už savo vėliavą, himną, už žodį „mama“, už žodį „ačiū“, už raitelį, atjojantį kraujo takais. Raitelį, kuriuo esame kiekvienas iš mūsų. Niekados niekam nebeleiskime to sugriauti. Neleiskime uždaryti mūsų į narvus tarsi bejausmių  ir nemąstančių gyvulių bandą, atimti iš mūsų pasirinkimus ir atradimų džiaugsmą. Nebijokime vėl būti vieningi ir kovokime dėl savo gyvenimo laisvoje valstybėje. Už savo, lietuvio, vietą ant žemės. Savo vaikų ateitį, ateities kartų laisvę. Susikibkime rankomis ir būkime vieninga jėga - LIETUVA. Jei nebūtų žmonių, nebūtų ir valstybės. Mes ir esame Lietuva. Mūsų šypsenoje, kiekviename žingsnyje, kiekviename žodyje, dainoje atsispindi Lietuvos paveikslas. Mūsų  širdys plaka lietuvišku ritmu. Kad ir kur bebūtume, širdies ritmas nepakis, jis išliks savitas, tik mums artimas – lietuviškas. Perbraukime pirštais per tris spalvas – akinančią saulę, miškus, girias ir karšto kraujo upelius. Pajauskime mūsų istoriją. Įkvėpkime tos laisvės giliai į plaučius. Pajauskime, jog esame lietuviai. Pajauskime, jog šiandien – mūsų diena. Kiekviena diena verta pokyčių, kiekviena diena verta Lietuvos ir jos žmonių. Kiekviena diena verta saulės apšviestos trispalvės ir jos išsaugojimo.

Kamilė Prusevičiūtė, II c

2019-02-16

Sukluskite, lietuviai!

 

Sukluskite, lietuviai,

Broliai, seserys,

Kas buvo taip svarbu mūsų seneliams,

Lai lieka taip svarbu ir mums.

 

Kur proseneliai kraują liejo,

Kur Mindaugas gentis sušliejo,

Ten stovi Lietuva didi,

Kuri ir Šiandien turi likt brangi.

 

Ar dar atsimenat tą didžią dvasią,

Kai stojo gint lietuviai Vilniaus kraštą?

Dainom ir tankus nugalėjo mūs tėvai,

O laisvės mes nevertinam visai.

 

Gali keliauti kur tik nori,

Tik *spakt* ir tu jau Prahoj stovi.

Bet tai nereiškia, kad gali

Palikti Lietuvėlę užmaršty.

 

Kiekvienas skundžiasi tėvyne mūs brangia,

Bet pats padaryti nežada kažką.

Net Gedimino kalnas baigia griūti.

Ar lietuviu jau nieks nenori būti?

 

Atėjo laikas keist kažką,

Nustoti skųstis ir suimt save.

Lai būna tai nauja pradžia,

Tėvynė bus svarbiausia visada.

Melika Petrovaitė, III d klasės mokinė,

2019-03-11

IMG_0021.JPG
2019-02-16.jpg

Laisvės gynėjų diena

   Sausio 13-oji – diena, kai galime džiaugtis, kad esame laisvi, diena, kai galime švęsti laisvę. Todėl šiandien turime pagerbti ir dėkoti tiems, kurie kovojo dėl to, ką vadiname laisve, ir tragišką 1991 m. Sausio 13-osios naktį įrodė Lietuvai ir pasauliui, kad laisvų žmonių ryžtas ir pasiaukojimas yra patys galingiausi ginklai, galintys įveikti pačią brutaliausią jėgą.

  Valstybės gynėjų dieną paminėjo ir mūsų gimnazijos bendruomenė. Teatralizuotame minėjime kiekvienas žiūrovas galėjo pajusti to meto nuotaiką, išgyventi tikras emocijas. Renginyje savo prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-ąją dalinosi istorijos mokytoja Vilma Cironkienė, chemijos mokytoja Rūta Valančienė ir gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis. Skambėjo dainos, kurias tuo metu prie laužų dainavo budintys žmonės. Renginį vainikavo jungtinio MBG choro atlikta Vytauto Kernagio daina „Baltas paukštis“, kuri subūrė renginio dalyvius, sujungė jų rankas ir leido pasijusti Lietuvos dalimi.

 

Ugnė Budriūnaitė (IV b)

2019-01-12

27752337_1503480753096194_8136548790456119823_n
27752337_1503480753096194_8136548790456119823_n
27971744_1502415296536073_3515955276255017736_n
27971744_1502415296536073_3515955276255017736_n
27751716_1502414376536165_1890727616852623219_n
27751716_1502414376536165_1890727616852623219_n
27752239_1502414753202794_8147070571723646533_n
27752239_1502414753202794_8147070571723646533_n
28056396_1502414673202802_3905458219973644649_n
28056396_1502414673202802_3905458219973644649_n
27867726_1502415129869423_3176716063598992984_n
27867726_1502415129869423_3176716063598992984_n
27751606_1502414839869452_1959515211183637782_n
27751606_1502414839869452_1959515211183637782_n
27750881_1502414939869442_9073951555055648390_n
27750881_1502414939869442_9073951555055648390_n

Šimtoji Vasario 16-oji

Lygiai prieš šimtą metų įvyko tai, be ko dabar nebūtume tie, kas esame. Tai, dėl ko dabar galime laisvai kalbėti mūsų mylima lietuvių kalba. Tai, dėl ko dabar galime besididžiuodami iškelti trispalvę ir užtraukti Tautišką giesmę. Tai, dėl ko dabar esame laisvi.

Vien pagalvojus, kiek drąsos turėjo būti tų dvidešimties istoriją sukūrusių žmonių širdyse, apima begalinis pasididžiavimas jais, pasididžiavimas lietuvių tauta, kuri nepaisant įvairiausių draudimų kovojo už savo ir kitų laisvę.  Nepriklausomybės aktas, kuris galbūt tada buvo kritikuojamas, kažkam neatrodė rimtai, padėjo pamatus valstybei, kurios piliečiais su pasididžiavimu galime vadinti save.

Šią ypatingą šventę paminėjo ir mūsų gimnazija, kuri trumpam visus biržiškiečius ir gimnazijos svečius nukėlė į tarpukario Lietuvą. Visi norintieji buvo kviečiami užsukti į paštą, kuriame galėjo parašyti ir išsiųsti laišką draugui, Mykolui Biržiškai arba Lietuvai. Taip pat veikė ir bankas, kuriame ir vėl galėjome išvysti jau senokai matytus litus. Kirpykloje visi norintieji galėjo pasidaryti tarpukario mados šukuosenas, veikė barzdaskučių salonas. To meto atmosferą pagyvino ir turgus, kuriame visi norintieji už litus galėjo įsigyti riestainių. Įsimintinas akimirkas kviesta įsiamžinti veikusioje fotoateljė. Gimnazijos aktų salėje veikė restoranas, jame vaišinta kiekvienas buvo vaišinamas arbata, skambėjo gyva tarpukario laikų muzika. Inscenizaciją vainikavo Prezidento Antano Smetonos sveikinimo žodis.

Mes esame labai laimingi, gyvendami būtent šiuo metu ir turėdami galimybę švęsti šią neeilinę šventę. Didžiuokimės, kad esame lietuviai!

Lai gyvuoja mūsų liuosoji ir nepriklausomoji tėvynė Lietuva! – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis.

 

Ugnė Budriūnaitė, III b klasės gimnazistė

2018-02-16

 

 

 

 

 

   Gruodžio 5 dieną Seime įvyko viktorina, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams atminti. Viktorinoje kiekvienas dalyvis pagilino žinias apie mūsų valstybės kūrėjus. Užduotys buvo pateiktos trimis etapais. Protmūšyje susirungė net 24 komandos iš visos Lietuvos!  Džiugu, kad yra tiek daug jaunų žmonių, kurie domisi Lietuva, yra tikri mūsų šalies patriotai. Norime pasidžiaugti, kad ir mūsų gimnazijos jungtinė vienuoliktokų komanda šioje viktorinoje iškovojo 2-ąją vietą! Už patriotiškumo ugdymą nuoširdžiai dėkojame istorijos mokytojai Vilmai Cironkienei!

Ieva Vėbraitė (III c klasė)

2018-12-07

Vieni iš daugelio: 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai

Vasario16.jpg

Susitikimas su

Egle Bučelyte

  1991-ųjų Sausio 13-oji. Kruvinasis Sekmadienis. Diena, kuri pakeitė Lietuvos istoriją. Diena, kuri parodė lietuvių patriotiškumą ir ryžtą pasiaukoti dėl kilnesnio tikslo. Diena, kuri niekada neturėtų būti užmiršta. Ir tokiais laikais, kai gali atrodyti, jog jaunimas nebesupranta, ką gali reikšti kovoti už savo laisves, teises, nepriklausomybę, Sausio 13-osios įvykiai privalo būti prisimenami. Todėl LRT žinių pranešėja bei diktorė Eglė Bučelytė, kurią paskutinę matė Lietuvos televizijos žiūrovai tą lemtingą Sausio 13-osios naktį, atvyko į Mykolo Biržiškos gimnaziją pasikalbėti su gimnazistais.

 

  Susitikimas prasidėjo nuo Sausio 13-osios kadrų, filmuotos televizijos medžiagos bei dokumentinio filmo „Sausio 13-osios įvykiai“ peržiūros. Viešniai prisėdus pasikalbėti su gimnazijos moksleiviais, „MBGatvės“ žurnalistais Ula Linkevičiūte (II c) ir Luku Eigėliu (I c), diskusijoje buvo aptarta lemtingoji naktis, diktorės prisiminimai apie ją, patriotiškumas bei Kruvinojo Sekmadienio atsiminimo svarba. Žurnalistė Eglė Bučelytė akcentavo žmonių gerumą ir bendrumą, kuris 1991 metų sausį vienijo lietuvius. Patirtus įvykius žurnalistė įvardijo kaip unikalią patirtį, išbandymus, kurie anuomet patikrino kiekvieno patriotiškumą. Ji sakė, jog tai buvo jų kartos savotiška laimė būti ten tuo laiku.

Dažnai pamąstome, ar dabar galėtume pasielgti taip pat, ar ši karta irgi išlaikytų patriotiškumo egzaminą. Eglė Bučelytė tuo neabejojo, ji teigė, jog didžiausia jėga visada yra jaunimo rankose.

 

  Susitikimo pabaigoje gimnazijos direktorius viešniai įteikė MBG mokinių kūrybos almanachą bei gimnazijos medalį.

 

  Mes dėkojame Eglei Bučelytei už skirtą laiką mūsų gimnazijos bendruomenei. Mes tikimės, jog ši diena niekada nebus užmiršta.

 

Lukas Eigėlis, Ic klasės gimnazistas,

2018-01-11

  2017 m. balandžio 25 dieną mokyklos aktų salėje vyko gimnazijos dvidešimtmečiui skirta mokslinė konferencija „Istorijos pažinimo ir laisvės reikšmė jauno žmogaus gyvenime“. Tai buvo jau antrasis Mykolo Biržiškos gimnazijos 20-mečiui skirtas renginys. Pranešimus konferencijoje skaitė ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir mokyklos absolventai bei žymūs istorikai, dėstytojai.

  Konferenciją pradėjo Lietuvos istorijos instituto atstovas dr. Algimantas Kasparavičius, kuris pristatė klausytojams XXI amžiaus pradžios istorijos tendencijas ir problemas. Mokslininkas akcentavo, kad istorija yra visokia, ne vien garbinga ir verta pasididžiavimo, bet turime mylėti tai, kokie buvome ir esame, nes tai yra mūsų tauta, valstybė ir jos raida. III a klasės mokinė Gabrielė Rukšėnaitė auditoriją supažindino su Mykolo Biržiškos gyvenimu ir veikla, pristatė signatarą kaip laisvės žmogų. Vilniaus universiteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas kalbėjo apie istorinę ir šiuolaikinę pilietiškumo sampratą. VU dėstytojas teigė tai, jog pilietiškumas šiandien nėra didinga praeitis, tai laisva visuomenė. Savo pranešime III b  klasės gimnazistė Gintė Sprogytė svarstė, ar kiekvienas abiturientas turėtų laikyti privalomą istorijos egzaminą. Buvęs Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinys, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Vaiseta kalbėjo apie istoriją kaip tiesos ieškotoją, nes istorija nėra tik skambūs ir garbingi mitai iš praeities, jai svarbu yra tai, kas vyksta iš tiesų, kas vyksta šiandien. Rašytojas ir istorikas T. Vaiseta ragino mus būti drąsius, atvirus tiesai, kad nebijotume būti savimi, daugiau nesileistume įbauginami ir valdomi kitų, o rūpintumės savo valstybe kaip kritiškai mąstantys piliečiai. III a klasės mokinė Barbora Dulkytė papasakojo klausytojams apie laisvės sampratą savo gyvenime, gimnazistės perteiktos idėjos labai kilnios ir patriotinės. Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Gintautas Ciunis auditorijai pristatė šiuolaikinės propagandos ir informacinio karo raiškos formas.  I c klasės gimnazistė Ieva Vėbraitė konferencijos klausytojams išdėstė savo požiūrį į laisvės suvokimą, priminė garbinguosius lietuvių literatūros pavyzdžius, kurie mus ugdo kaip laisvus ir savo tautą gerbiančius piliečius. Laisvės tematiką savo pranešime praplėtė buvusi Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinė, LR Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Ji taip pat gimnazijai padovanojo istorinę Lietuvos valstybės vėliavą. Konferenciją baigė IV b klasės mokinė Miglė Šimukonytė, perskaičiusi savo kūrybos meninį tekstą „Apie laisvę“ bei su gimnaziste Milda Makauskaite sudainavusi vieną gražiausių ir žinomiausių tremtinių dainų – „Jei ne auksinės vasaros“.

  Konferenciją vedė ir pranešėjus pristatė ketvirtokas Justas Kondratavičius ir antrokė Austė Steponavičiūtė. Sveikinimo žodį sakė mūsų mylimas gimnazijos direktorius, o pabaigoje visiems dėkojo ir konferenciją apibendrino vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė žodžiais: „Būkime drąsūs, atsakingi, atviri tiesai. Rūpinkimės savo valstybe, nes ji sava. Būkime savimi – būkime laisvi!“

  Manau, kad ši gimnazijos dvidešimtmečiui skirta konferencija visiems klausytojams buvo įdomi ir informatyvi. Tikimės, kad tokių renginių kaip šis gimnazijoje tik daugės, o gal net taps tradicija!

 

 

Ugnė Budriūnaitė, II b klasės gimnazistė,

2017-04-25

Istorija – mylėti ar nemylėti? 

2017-04-25
2017-04-25

Justas ir Austė

2017-04-25
2017-04-25

III klasių choras

2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25

dr. Algimantas Kasparavičius

2017-04-25
2017-04-25

Gabrielė Rukšėnaitė, III a

2017-04-25
2017-04-25

dr. Norbertas Černiauskas

2017-04-25
2017-04-25

Gintė Sprogytė, III b

2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25
2017-04-25

dr. Tomas Vaiseta

2017-04-25
2017-04-25

Barbora Dulkytė, III a

2017-04-25
2017-04-25

kpt. Gintautas Ciunis

2017-04-25
2017-04-25

Ieva Vėbraitė, I c

2017-04-25
2017-04-25

Aušrinė Armonaitė, Seimo narė

2017-04-25
2017-04-25

Miglė Šimukonytė, IV b

Vasario 16-osios eisena

2016-02-16
2016-02-16
2016-02-16
2016-02-16
20160216
20160216

 

 

   Vasario 16-osios rytą Katedros aikštėje būrys mokinių ir mokytojų iš mūsų gimnazijos susirinko paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prisidėdami prie jaunimo šventinės eisenos ,,Lietuvos Valstybės Keliu“.  

   Tvirtai laikydama Mykolo Biržiškos gimnazijos vėliavą mokyklos delegacija ėjo Pilies gatve pro Signatarų namus, Didžiąja  gatve pro Filharmoniją ir Aušros vartus link Rasų kapinių, prie Jono Basanavičiaus kapo. Visus einančius žmones su šia svarbia Lietuvai švente sveikino buvęs prezidentas Valdas Adamkus, dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, profesorius Vytautas Lansbergis.

    Kiekvieno, einančio šiuo keliu, širdyje degė laisvės ugnis ir skambėjo tautos daina – Lietuvos himnas. Visi, tarsi vienas, pagerbė tuos, kurių dėka dabar mes esame laisvi.
  Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios prasmingos eisenos!

 

 

Irtautė Gutauskaitė, II b klasės gimnazistė,

2016-02-16

 

 

Informacinė aplinka Lietuvoje

20160209
20160209
20160209
2016-02-09
20160209
2016-02-09
1/1

   Antradienį, vasario 9 d., artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga mūsų gimnazijos salėje vyko Lietuvos kariuomenės atstovų organizuota paskaita apie informacinę aplinką Lietuvoje ir propagandą. Paskaitą vedė šaunus jaunas charizmatiškas kpt. Gintautas Ciunis.

  Renginyje dalyvavo visi gimnazijos trečiokai. Paskaitoje buvo kalbama apie ilgus metus vykstantį informacinį karą, propagandą, kurią skleidžia Rusija ir jos politikai prijaučiantys žmonės, pagrindinius informacinio karo taikinius, pasekmes ir būdus nuo to apsisaugoti. Renginyje buvo akcentuota, jog kiekvienas iš mūsų gali „iššauti šūvį“ informaciniame kare, pavyzdžiui, automobilį papuošdami Lietuvos trispalve, nešiodami marškinėlius su lietuviška atributika, atitinkamoms organizacijoms pranešdami arba patys naikindami internete plintančias neapykantą kurstančias propagandines žinutes ar pranešimus, ir panašiai. Bet kokios kovos metu Lietuvos kariuomenė viena nieko nepadarys, jiems būtinas visų piliečių palaikymas ir bendradarbiavimas.
Savąjį „šūvį“ galite šauti ir jūs! Prisijunkite prie šių socialinio tinklo „Facebook“ grupių ir kovokime drauge:
„Propagandos detektyvai“ - https://www.facebook.com/propagandos.detektyvai/?fref=ts
„Trolių medžiotojai“ - https://www.facebook.com/Troli%C5%B3-med%C5%BEiotojai-760231964120412/?fref=ts

 

Matas Ramonas, III d

2016-02-11

Ypatinga patirtis

   Drauge su gimnaziste Urte Deinoravičiūte vasario 12 dieną svečiavomės lopšelyje – darželyje „Žilvitis“, kur kartu su darželio bendruomene minėjome tokią reikšmingą mūsų tautai Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo šventę. Mažiesiems deklamuodamos mūsų meilę gimtajai Lietuvai išreiškiančius eilėraščius, norėjome šventės proga dalintis tuo, kas brangiausia – laiku, vertybėmis ir, žinoma, šiltomis šypsenomis. Tiesa, šventėje pačios praturtėjome ir įsitikinome, kad būtent šios dovanos yra pačios gražiausios, nes niekuomet neišsenka, o dovanojamos sugrįžta su kaupu.

  Net patys mažiausieji šventėje drąsiai deklamavo eilėraštukus, drąsiai dainavo, skandavo bei šoko su vaikišku džiugesiu, jog yra laisvos Lietuvos piliečiai. Buvo smagu matyti, kad šventei ruošėsi visa darželio bendruomenė – auklėtojos spėjo ne tik paruošti vaikučius, bet ir pačios pasipuošti tautiniais kostiumais, tėvai mažiesiems sekė pasakas. Taigi šventėje pasisėmėme šviesios vilties, matydamos, kad auga tokia šauni jaunoji Lietuvos patriotų karta. Lietuvėlė gali būti maža savo teritorija ar dėl emigracijos nuolat mažėjančiu gyventojų skaičiumi, tačiau labai didelė žmonių širdyse ir šios nuostabios šventės proga norime palinkėti būtent čia ją auginti!

Miglė Šimukonytė, III b klasės gimnazistė