top of page

Pirmokų krikštynos

   Tradiciškai, kaip ir kiekvienų mokslo metų pradžioje, Mykolo Biržiškos gimnazijoje vyksta pirmokų krikštynos. Šių metų spalio 1-ąją  pirmokų krikštynos jau antrus metus iš eilės vyko ne tradiciškai kaip įprasta Lazdėnuose, o Vilniaus mieste, Pilaitės rajone.

Krikštynos pirmokams yra puiki galimybė artimiau pažinti mokyklos tradicijas, sutvirtinti mokinių tarpusavio ryšius, atliekant komandines užduotis, kurias kasmet, kaip įprasta, paruošia jų krikštatėviai. Tądien pirmokai atvyko į krikštynų paskirtą vietą pasipuošę, kupini laukimo ir pasiruošę tapti visaverčiais gimnazijos nariais. Jau kelerius metus iš eilės pagrindinis renginio organizatoriams tenkantis uždavinys – atrasti „aukso vidurį“, surengti tokias krikštynas, kurios atitiktų gimnazijos tradicijas, puoselėtas jau daugelį metų. Pirmų klasių mokiniai vykdė nelengvas 7 klasių paruoštas užduotis, kuriomis krikštatėviai patikrino jų ištvermę. Visos klasės turėjo priskirtą specifinę spalvą - 1 a klasė buvo apsirengusi raudonai, b - žaliai, c - geltonai, d -  baltai, e  klasė turėjo vienodus mėlynus lietpalčius, f klasės mokiniai buvo labai ryškios  oranžinės spalvos, g vilkėjo juodus drabužius. Taip pat kiekvienai klasei buvo skirtas mėnuo pasiruošti vėliavą, kurią privalėjo nešti viso žygio metu, bendrą klasės šūkį bei dainą, kurią reikėjo atlikti paskutinėje krikštynų stotelėje prie Salotės, kur juos stebėjo didelė minia žmonių.

Visa krikštynų žygio trasa buvo padalinta į kelis punktus, kur žygiuojantys turėjo sustoti ir atlikti tam tikras užduotis. Tie žygio punktai buvo parengti skirtingų antrokų klasių. Keliaujant nuo vienos užduoties prie kitos, linksmybių netrūko. Visą kelią, nesvarbu, ar einant, ar šokčiojant, ar krypuojant kaip ančiukams pirmokams buvo linksma. Žygio metu nestigo kalbų, juoko, grupių „Queen“ ir „The Killers“ muzikos. Kad įamžintų visus nuotykius, kiekviena klasė turėjo savo fotografą, kurio fotoaparatas čirškėjo be paliovos. Visas nuotraukas klasės gavo labai greitai, dar tą patį vakarą - jos mirgėjo klasių Instagram paskyrose.

Šaunu, pirmokai įrodė, kad yra verti gimnazistų vardo. Na, o šventės pabaigoje nauji bendruomenės nariai patraukė Salotės ežero link ir iškilmingai davė priesaiką, kuri yra neatsiejama ir svarbiausia kiekvienų krikštynų dalis. Iškilmingai prisiekė gerai mokytis, pavyzdingai elgtis, mylėti ir garsinti savo mokyklą. Mums, krikštatėviams, belieka tikėtis, kad šios krikštynos paliko neišdildomą įspūdį naujiems Mykolo Biržiškos gimnazijos nariams ir leido pasijusti visaverčiais šios bendruomenės nariais. Dar kartą sveikiname pirmokus!

                                                                                                            Augustė Rudokaitė II f ,

Agnė Kišonaitė II f,

Gerda Kasčiūnaitė Ia

2021-10-01

 

                                                                                               

                                                                     

                                                                                                               

MBG pirmokų krikštynos 2020

   Spalio 8-ąją praūžusios pirmokų krikštynos  pirmąsyk per daugelį metų dėl koronaviruso grėsmės vyko ne Lazdėnuose, o mūsų gimnazijos kieme.
   Iš pradžių prisistatė pirmokai. Visos klasės, ruošdamos krikštynoms savo dainą, šūkį, skanduotę ir kurdamos vėliavą, žinojo, kas yra puoselėjama mūsų gimnazijoje – tai  bendradarbiavimas, kūrybiškumas, originalumas ir meilė menui. Po prisistatymų pirmokų laukė žygis aplink gimnaziją, kurioje jie praleis ketverius savo gyvenimo metus. Krikštijamųjų laukė ištvermės, ryžto ir stiprumo išbandymai. Pajudėjusios iš stadiono, klasės skandavo savo šūkius. Apėjusių pusę mokyklos, jų laukė sunkiausia  krikštynų dalis – fizinis išbandymas. Kiekviena klasė darė tai, ką jiems liepė jų  žiaurieji  krikštatėviai. Apsidairę aplinkui, būtumėte išvydę žąsele einančius, šokinėjančius, pritūpimus darančius, lentą laikančius pirmokus. Kai jie pagaliau buvo  nukankinti, visos klasės  pajudėjo atgal į stadioną, kuriame laukė paskutinė krikštynų dalis – įšventinimas.
   Grįžę į pirmąjį krikštynų punktą, pirmokai turėjo atsiklaupti, padėti ranką ant širdies ir krikštatėvių akivaizdoje prisiekti savo naujajai mokyklai, kad aktyviai dalyvaus jos renginiuose, paklus mokytojams ir gerbs gimnazijos bendruomenę. Prisiekę mokyklai ir sugiedoję gimnazijos himną, pirmokai pagaliau tapo visaverčiais MBG nariais. Juos pasveikino Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja R. Sodeikienė ir pirmokai gavo po dovanėlę – gimnazijos ženkliuką. Krikštynos buvo baigtos nuotaikingu šokėjų antrokių sukurtu flashmobu.
   Apie krikštynas  I b klasės seniūnė Nika kalbėjo: „Pirma norėtųsi padėkoti visiems, kas prisidėjo prie mūsų krikštynų. Iš pat pradžių žinojome, kad tokių didelių krikštynų, kaip kiekvienais metais, nebus, bet vis dėlto  buvau maloniai nustebinta. Nuotaika buvo puiki, nes visi stengėsi, kiek galėjo. Ypač įsiminė, kai reikėjo skanduoti. Buvo labai linksma matyti vyresnių mokinių reakcijas. Taip pat niekada nepamiršiu, kaip repetavome dainą bei kūrėme vėliavą. Ir, aišku, niekada nepamiršiu to, kaip nukankino krikštatėviai. Bet visa tai buvo šaunu!“
   Mes, krikštatėviai, iš  įšventintų pirmokų veidų, kuriuose spindėjo plačios šypsenos, galime spręsti, kad jiems krikštynos patiko ir dar ilgai išliks jų prisiminimuose.

Greta Butkevičiūtė, II b klasės gimnazistė,
2020-10-10

Small Running Title

 

 

MBG KRIKŠTYNOS 2019

Tradicijų puoselėjimas suartina kiekvieną bendruomenę, tačiau naujovių atsiradimas yra ne mažiau būtinas norint sėkmingos pažangos. Paskutinį rugsėjo penktadienį praūžusio kasmetinio jauniausiems MBG-iečiams skirto renginio organizatoriams iškilęs uždavinys – atrasti „aukso vidurį“, pastatyti tiltą tarp tradicijų bei inovacijų – buvo sėkmingai įgyvendintas ar bent taip atrodo dėl plačių šypsenų veiduose visų, mačiusių, kas tą dieną dėjosi Lazdėnuose.

Šiemet vos iš traukinio žengusius pirmokus pasitiko nepamirštamą kelionę aplink pasaulį organizuoti pasižadėję gidai. Nesvarbu, kad kelyje lydėjo kamufliažą apsivilkę skardžiabalsiai ar oranžine spalva švytintys kelionių agentūros „Ant ratų“ atstovai, tradicinius kelionės iki stovyklavietės džiaugsmus patirti teko visiems – apylinkėse skambėjo klasių kūrybos šūkiai, mokiniams sinchroniškai darant atsilenkimus. O ir pasiekus iškilmėms paruoštą laužą balsai negalėjo nutilti, juk po krikštatėvių ketureilių visiems reikėjo pademonstruoti savo kūrybos dainas, aukštai iškėlus klasės vėliavą...

Už estafetes atsakingi krikštytojai skyrė ypatingą dėmesį tam, kad vieni prieš kitus besivaržantys „nuliai“ išmoktų komandinio darbo. Antrokų bei mokytojų palaikomi jie ridenosi ir po savo klasiokais, ir ant jų, užrištomis akimis įgijo pasitikėjimą skubiai kelią vedančiu bendraklasiu ir, žinoma, skrido jau tradicija tapusia „raketos“ rungtyje. Tačiau visa tai buvo tik pasiruošimas tam, kas jų laukė plika akimi nematomose stovyklavietės dalyse.

Ne visai poilsinė kelionė aplink pasaulį buvo kupina kontrastų – kurtinantys kariniai garsai Afganistane ir rami aplinka saulės spinduliams skverbiantis palei upelį Kinijoje, pagarbos reikalaujantys lyg iš mitų žengę senovės graikų dievai ir judėti karnavalo ritmu kviečiantys spalvingieji brazilai, populiari kelionė į Heidės parką Vokietijoje ir egzotiškieji Filipinai, kuriuose kokosai ranka pasiekiami, pažintis su pomirtiniu pasauliu pačių pirmokų statytose Egipto piramidėse... Kiekviena užduotis, su kuria teko susidurti šiuose pasaulio kampeliuose, suvienijo ne tik jas atlikusius, bet ir jų kūrime dalyvavusius bendraklasius, išvien dirbusius dėl neišdildomų įspūdžių savo krikštavaikiams.

Po įsimintinos kelionės beliko tik atlikti flashmobą – kelias savaites kasdien tobulintą šokį, kuriam atiduotos ilgosios pertraukos atsipirko pajutus tą nepakartojamą vienybės jausmą visiems kartu judant Earth, Wind & Fire dainos „September“ ritmu. Ir štai visų pervargusių „nulių“ ilgai lauktas momentas – suklupę vienas paskui kitą, jie ištarė priesaikos žodžius, taip oficialiai priimdami krikštą ir tapdami Mykolo Biržiškos gimnazijos pirmokais.

Visų antrokų vardu norėčiau padėkoti mokytojams, pasitikėjusiems mumis ir leidusiems puoselėti šią gražią tradiciją, – tikiuosi, pateisinome Jūsų lūkesčius. Ačiū tariu ir visiems antrokams – už originalias idėjas ir jų įgyvendinimą, už visas pastangas, idėtas tam, kad mūsų krikštavaikiai turėtų nepamirštamų įspūdžių iš Lazdėnų. Džiugu, kad vienintelės spalvos, nudažiusios pirmokų skruostus, buvo natūralaus raudonio atspalviai... Belieka tik tikėtis, jog pirmokams šis renginys paliko įspūdį ilgam bei padėjo stiprinti ir raumenis, ir tarpusavio ryšį!

Ugnė Dvilevičiūtė,

II c klasės gimnazistė

2019-09-29

KRIKŠTYNOS 2018

   Jeigu kas nors paklaustų, koks MBG renginys yra originaliausias, aš, be abejonės, atsakyčiau, kad tai – KRIKŠTYNOS! Tai yra vienas energingiausių ir linksmiausių mūsų mokyklos renginių, vykstančių mokslo metų pradžioje, kur nauji  mūsų bendruomenės nariai – pirmokai išbando savo jėgas ir stiprina tarpusavio ryšį. Šįmet veiksmas vyko rugsėjo 28 dieną  jau tradicine tapusioje Bražuolės stovyklavietėje.

  Tai kokia gi krikštynų tema? Ogi filmų atranka! Pirmokai dienai tapo būsimaisiais aktoriais, išbandančiais savo jėgas įvairių filmų žanrų amplua. Veiksmo, siaubo, detektyvo – tai tik keletas iš jų. Išlipusius iš traukinių juos pasitiko antrokai – režisieriai, kurie nulydėjo iki pat stovyklavietės. Žinome, kad aktorius – tai ne tik profesija, tai – pašaukimas, taigi pakeliui vykdėme įvairias užduotis, lavinančias būsimųjų filmų herojų savybes.

Atvykę į vietą, pirmokai buvo pasitikti likusiųjų savo krikštatėvių bei pažymėti savo klasės spalvomis ir, žinoma, širdelėmis. Atgavę kvapą po kelionės, kiekviena „nulių“ (taip mes vadiname pirmokus iki krikštynų) klasė prisistatė su savo klasės daina ir skanduote, sukurta būtent šiai šventei.

  Įšventinimas į pirmokus prasidėjo estafetėmis. Klasės rungėsi, kas greičiau perpils kibirą vandens, perneš savo klasės narį – „raketą“ į kitą pusę, persiridens vienas per kitą bei dar daugiau. Užduotys be galo kūrybingos, taigi jas labai sunku nusakyti žodžiais. Nepatyręs arba bent  jau nepamatęs – neįsivaizduosi.

  Na, o tada prasidėjo dar linksmesnė dalis – filmų žanrų išbandymas įvairiuose punktuose. Norėdami gauti „oskarą“ iš kiekvienos antrokų klasės už įveiktą žanrą, pirmokai vykdė įvairias užduotis. Jie statė piramides, norėdami išsiaiškinti, kas nužudė žmogų ir pavogė jų ieškomą „oskarą“, be žodžių rikiavosi pagal savo amžių – nuo jauniausio iki vyriausio, visi kartu dainavo lopšinę Anabelei, kad išlaisvintų jos „pagrobtus“ savo draugus, gelbėdami savo seniūną poromis įveikė tamsųjį labirintą, perėję lynu Gango upę buvo sutuokti indišku stiliumi bei išbandė savo naujos santuokos stiprumą komandomis atlikdami jogos pozas, užrištomis akimis turėjo rasti savo draugus, šitaip išmoko komunikuoti. Ir tai tik keletas iš vykdytų užduočių, pralinksminusių pačius pirmokus, o svarbiausia – sustiprinusių jų tarpusavio ryšį.

   Po kelių valandų varginančios, tačiau smagios filmų aktorių atrankos pirmokai minkštomis lazdomis susirungė su antrokais ringe. „Nuliai“ įveikė antrokus be didelio vargo, o tada suklaupę ant žolės vienas priešais kitą davė savo įžadus. Užtvirtindami pasižadėjimus visi krito lyg domino kaladėlės, taip sukūrė įspūdingą reginį. Naujokai pagaliau tapo tikrais MBG pirmokais! Galiausiai visi valgė grikių košės, o pasistiprinę suskubo šokti beveik visą mėnesį besimokyto flashmobo. Tačiau tuo šokiai nesibaigė – dar kurį laiką visi smagiai leido laiką džiaugdamiesi, kad tapo ne tik pirmokais, tačiau ir potencialiais filmų aktoriais, galėsiančiais suvaidinti trečią pagrindinį vaidmenį seriale „Moterys meluoja geriau“.

   Visi geri dalykai greitai baigiasi. Pasilinksminę ir pavargę po šitokios filmų atrankos pirmokai išvyko namo. Tikimės, kad kupini įspūdžių ir nesigailėdami, kad dalyvavo šitokiame renginyje. Žinome, kad pagrindinis mūsų, MBG antrokų, lūkestis – komunikacija, glaudesnis pirmokų tarpusavio ryšys – buvo puikiai realizuotas. Labai džiugu, kad pirmokai įsijungia į bendruomenę šitokiu smagiu būdu. Norėčiau paminėti, kad šios krikštynos suartino ne tik pirmokus, tačiau ir pirmokus su antrokais – dažnai pasikalbame, pasidaliname vis dar likusiais krikštynų įspūdžiais bei būsimais kontroliniais. Džiaugiamės įvykusiu renginiu ir su nekantrumu laukiame kitų metų!

 

 

Aistė Matulevičiūtė,

II b klasės gimnazistė,

2018-10-07

Krikštynos 2018 – pakrikštyto pirmoko akimis

 

                      Jeigu kas nors manęs dabar paklaustų, ką veikėme per 2018 m. rugsėjo 28 dieną, aš greičiausiai atsakyčiau šitaip: „Mes mirėm, prisikėlėm ir dar kartą mirėm“. O jeigu rimtai, tai viskas prasidėjo ir baigėsi su šypsenomis.

                        Jau nuo pat rugsėjo pradžios girdėjau gandus apie krikštynas iš kitų pirmokų, tačiau niekas iš tiesų nežinojo, kaip viskas vyks. Galiausiai, likus kokiai savaitei iki krikštynų, sužinojome, kad šventės tema bus susijusi su filmais. Mokytojai ir patys krikštatėviai mus perspėjo rengtis pačius prasčiausius rūbus, kurių net nebūtų gaila persirengus išmesti. Ir ne veltui jie mus perspėjo...

                      Likus kelioms dienoms iki krikštynų, mūsų krikštatėviai (II b) mums iškrėtė pokštą – apvertė visą kabinetą, o po to mėgavosi žiūrėdami, kaip mes jį tvarkome. Tuo metu jau svarsčiau, kaip „atsidėkoti“ už gerą pokštą, tačiau pagalvojau, kad ateis ir mūsų laikas.

Taigi supažindinsiu su tos ypatingos dienos įvykiais:

8:15–8:50 Nuotaika gera, visi laukiame traukinio, svarstome, kas mūsų laukia.

8:50–10:30 Važiuodamas traukiniu susitariau, kad aš nešiu vėliavą, ir galiu pasakyti, kad tai buvo milžiniška klaida (kiti vėliavininkai mane supras). Keliaudami iki stovyklavietės pirmiausiai bėgome ristele, tada ropojome, o į pačią šventę atšliaužėme. Ir tai buvo tik pradžia...

10:30–15:00 Ilgos kančios valandos – purvas, vanduo, dažai ant veido, sunkūs išbandymai –  pasimėgaudami negailėjo mūsų antrokai!

15:00–16:37 Kartoju sau: „Viskas praeityje, viskas baigėsi! Mes pakrikštyti!“

Kitomis dienomis skaudėjo iki nepakenčiamumo, bet galiu drąsiai sakyti, kad visos kančios buvo vertos vien tik dėl bendrumo ir draugystės jausmo, ilgai išliekančios geros nuotaikos bei tos tikros kareiviškos košės...

 

Julius Amolevičius,

I b klasės gimnazistas,

2018-10-08

MBG KRIKŠTYNOS 2017

 

 

„Seni laikai seniai praėjo. Dabar visiems nauji laikai.“

 

2017 m. rugsėjo 29-ąją dieną Bražuolės stovyklavietėje vyko kasmetinės pirmokų krikštynos, kuriose patys jauniausieji, besimokantys Mykolo Biržiškos gimnazijoje, tapo tikrais mokyklos bendruomenės nariais.

Jau nuo pusės devynių ryto Vilniaus geležinkelio stotis skambėjo nuo jaunuolių balsų. Susirinkusios klasės rengėsi sau priklausančios spalvos apsiaustus, liemenes, marškinėlius, rišosi kaspinus, galvų raiščius ir iškilmingai mosavo vėliavomis. Ryškūs ir atpažįstami lipome į traukinį, kuriame maždaug pusvalandį trukusioje kelionėje netilo pirmokų klasių šūkių, dainų ir gimnazijos himno garsai…

 

„Išmok iš Mykolo Biržiškos, iš mums brangiausių didžiavyrių.“

 

Vos pasiekus Lazdėnus mus pasitiko keli krikštatėvių klasių mokiniai – „mokslininkai“, kurie lydėjo klases į jų laukiančias užduotis visą ateinančią dieną. Bematant buvome pašventinti klasei priklausančios spalvos dažais ant veido bei plaukų ir leidomės į kelią link stovyklavietės. Eidami ilgu ir vingiuotu žvyrkeliu vykdėme krikštatėvių paliepimus daryti atsispaudimus, pritūpimus, atsigulus ridentis nuo kalno, bėgti, dainuoti, skanduoti, o svarbiausia – primygtinai paklusti jų komandoms.

Stovyklavietėje mus pasitiko kiti antrokai bei mokytojai. Atsikratę daiktų naštos, sustojome į voreles ir laukėme savo eilės klasės prisistatymui – dainai ir skanduotei. Kadangi šių metų krikštynos vadinosi „Septynios eros iki Biržiškos“, visų pirmokų laukė septynios skirtingos epochos, kurioms užduotis ruošė antrokai. Užduočių tikslas buvo gauti raktą ir surinkus visus septynis atrakinti dabarties vartus ir grįžti į šiuos laikus.

 

  • II d klasė nukėlė pirmokus toliausiai į praeitį – į akmens amžių. Iš savo drabužių rišome ilgą virvę, kuria apsijuosę ratu darėme pritūpimus bei poromis sprogdinome balionus.

  • Antikoje atsidūrėme pomirtinėje Hado karalystėje ir norėdami ištrūkti iš jos ir prisikelti antram gyvenimui turėjome įveikti paskirtą užduotį – stipriai prisikabinti prie rąsto, II g klasės stipruolių ridenamo link duobės, pilnos purvo „upės“, ir pasiekę ją būtinai pereiti. Kai kuriems pasisekė tik sušlapti kojas, kiti krito į duobę atbuli.

  • Įžengę į didingą Senovės Egipto epochą, privalėjome laikytis tylos, nepakelti akių į faraonus ir garbinti juos. Pirmiausiai turėjome plona virve pereiti Nilo upę. Pora II c klasės faraonų kaip tik ruošėsi savo laidotuvėms, taigi mums, pasiskirsčius į komandas reikėjo juos apvynioti brezentu ir kliūčių ruožu saugiai pernešti į laidojimo salę. Raktas, kurį turėjome gauti įvykdę užduotis, kabėjo ant medžios šakos, todėl pirmokai galvojo būdą, kaip jį nukabinti.

  • Kaipgi viduramžiai be daugybės pavojingų ligų ir maro epidemijų! Vaikinai turėjo pasiimti merginas ant nugaros ir drauge ieškoti maro platintojų – mažų žalių akmenukų. Krikštynų metu įvyko dar vienas krikštas – sugulusius ratu antrokai laistė mus vandeniu bei šventino. Kadangi viduramžiais visoms moterims ir vyrams buvo suteikiami vienodi krikšto vardai, mus pakrikštijo Onomis ir Petrais.

  • Keliavome į didžiųjų geografinių atradimų laikotarpį atrasti Amerikos. Pasiskirstę į tris grupes vienu metu atlikome skirtingas užduotis, kurių tikslas – rasti balioną su užuomina į kitą užduotį. Ieškojome baliono pilnoje vandens ir žuvyčių duobėje, narpliojome mazgus ant skrynios, ridenome pilną žemių statinę, kol galiausiai išsiaiškinome užduotį – sustoti klasės sąrašo tvarka. Atlikdami užduotį galėjome kalbėtis tik anglų kalba – juk atradome Ameriką!

  • Partizanai taip pat paruošė mums ekstremalių užduočių. Su pora surištomis kojomis turėjome pereiti kliūčių iš virvių ruožą. Vykdėme karines komandas, ieškojome savo paslėptų ir surištų batų.

  • Netikėtai nusikėlę į ateitį šliaužėme žeme pro medžius, atvyniotus folija, kurios šliauždami negalėjome priliesti. Laikydamiesi pagalio, turėjome suktis aplink jį penkiolika ratų ir pasiekę kibirą su vandeniu ir obuoliais, ištraukti jį ir perduoti kitam atbėgusiam.

 

Kai visi raktai buvo surinkti, Dabarties tiltas atsirakino ir mes pagaliau grįžome į mūsų laikus. Visos klasės susirinko pievoje, žaidė estafetes, sudėję „domino iš moksleivių“ davėme priesaiką gimnazijai ir iš nulių tapome tikrais Mykolo Biržiškos gimnazijos pirmokais. Valgėme košę, sumuštinius, šokome, kol atėjo metas traukti link geležinkelio stotelės ir važiuoti atgal į Vilnių, tik šįsyk jau (nors ir nepastebimai) paaugę ir sustiprėję...

 

„Išėjo pasitikti savo lemtį jaunų žmonių gražus būrys!“

 

 

 

Kamilė Prusevičiūtė ir Lukas Eigėlis,

I c klasės gimnazistai,

2017-09-29

MBG KRIKŠTYNOS 2016

   „Nerealu!“, „Fantastiška!“ – būtent taip apie šių metų Mykolo Biržiškos gimnazijos pirmokų krikštynas atsiliepė patys pirmokai. Ankstų rytą tiek traukinių stotyje, kur susirinko visi krikštynų dalyviai, tiek ir pačiame traukinyje sklido pozityvi nuotaika, kuri neišblėso visą dieną.

   Šių metų krikštynų tema buvo susijusi su kariuomene, tad tik išlipus iš traukinio mus pasitiko krikštatėviai – antrokai, kurie, tarsi mūsų pulko vadai, liepė kuo greičiau stoti į rikiuotę ir eiti stovyklavietės link atliekant įvairiausius pratimus: atsispaudimus, pritūpimus, šuoliukus, atsilenkimus, ėjimą „žąsele“ ir net šliaužimą žole. Šiuos pratimus atlikome dar ne kartą vėliau.

   Stovyklavietėje buvo matyti, kaip visi pirmokėliai, pasipuošę jiems skirtos spalvos raiščiais, vėliava ir kita atributika, su nekantrumu ruošėsi pristatyti savo klasės šūkį, skanduotę ir dainą. Po klasių prisistatymų prasidėjo įdomiausioji dalis – estafetės, kuriose pirmokai tobulino bendradarbiavimo sugebėjimus bei linksmai leido laiką drauge su savo klasiokais ir juos palaikančiais krikštatėviais. Pasibaigus estafetėms vyko kiek neįprastos futbolo varžybos. Aikštėje pirmokai varžėsi prieš savo krikštatėvius su matomumą slopinančiais akiniais. Po draugiškų varžybų krikštatėviai mus palydėjo link vietų, kur buvo paruoštos įvairios užduotys, reikalaujančios draugiškumo ir bendradarbiavimo. Viena iš jų buvo laipiojimas iš virvių padarytu kliūčių ruožu, kuriuo turėjome eiti susikibę už rankų; kita – nunešti „sužeistus karius“ iki „med. punkto“ bei daugybė kitų užduočių. Įvykdę visas užduotis mes stebėjome, kaip mūsų išrinkti bendraklasiai – „kariai“ – kovojo su priešus vaidinusiais vyresniokais ir turėjo susprogdinti vieni kitų balionus. Žinoma – laimėjo MBG pirmokų atstovai!

  Po kovos sušokome FlashMob‘ą, pasakėme priesaiką ir valgėme mums pagamintą kareivišką košę, šokome, fotografavomės ir kitaip linksminomės, kol galiausiai atėjo laikas sėsti atgal į traukinį ir keliauti namo.

  Dabar, kai jau ištvėrėme antrokų mums parengtus išbandymus, galime drąsiai teigti, jog esame tikri Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai!

 

Sabina Stūronaitė, I c klasės gimnazistė

2016-09-29

MBG KRIKŠTYNOS'15

 

   Kaip ir kiekvienais metais Mykolo Biržiškos gimnazijoje rugsėjo mėnesio pabaigoje vyksta mokyklos naujokų – pirmokų – krikštynos! Jau kelerius metus ši šventė organizuojama Neries regioniniame parke, stovyklavietėje, įsikūrusioje prie Bražuolės upelio. Vieną dieną ramybę čia sudrumsčia gausybė žmonių: pirmų ir antrų klasių mokiniai bei būrys mokytojų.

Anksti atsikėlę ir traukiniu iš stoties pajudėję antrokai skuba ruošti šventę pirmokėliams, kurie atvyksta kiek vėliau. Šių metų krikštynos prasidėjo indėnišku antrokų šokiu, kadangi „indėnai“ yra viena iš dviejų šių krikštynų temų (apie kitą – kiek vėliau). Pasveikinti atvykę pirmokai pristatė savo vėliavas ir šūkius, o po šios rimtosios dalies jų laukė estafetės. Linksmai praleidę laiką besivaržydami su kitomis klasėmis ir palaikomi savo krikštatėvių, pirmokai turėjo kiek laiko atsipūsti.

   Užkandę ir pasėdėję kartu su bendraklasiais, pirmokai, vedami antrokų, pradedėjo įdomiausią krikštynų dalį – kelionę po antrokų paruoštus punktus. Pirmokai pirmiausiai užsukę pas krikštatėvius ir atlikę jų skirtus išbandymus, keliavo į kitus punktus. Šiemet kiekvienas punktas buvo įrengtas kitaip, kadangi antroji krikštynų tema buvo profesijos. Kiekvienai klasei buvo paskirta po profesiją: II a klasės punkte pirmokai perėjo gaisrininkų išbandymus, II b – ūkininkų, II c – viešojo transporto kontrolierių, II d – medikų, II e – jūrininkų, II f – kelininkų, o II g punktas buvo parengtas pagal angliakasių profesiją. Kiekviename iš jų buvo įdomybių ir išbandymų, skirtų pirmokams.

   Perėję visus punktus pavargę pirmokai skubėjo į šventės centrą, kur, pasakę priesaiką, mokiniai tapo tikrais biržiškiečiais! Vėliau buvo sušoktas flashmob‘as – bendras pirmų ir antrų klasių moksleivių šokis bei pasivaišinta kareiviška koše.

   Manau, jog tiek pirmokai, tiek antrokai iš šios šventės grįžo kupini įvairiausių emocijų, kurios bus nepamirštamos. Tikimės, jog ši šventė buvo gera proga dar labiau susibičiuliauti klasėje bei pažinti savo krikštatėvius. Krikštynų idėja – suburti bendrą, gražų, draugišką, šiltą ir nuoširdų kolektyvą, kuris, tikimės, liks stiprus visus ketverius metus gimnazijoje.

 

Greta Barkauskytė, II a klasės mokinė

Pakrikštyti 2014!

 

 

     Kiekvienais metais Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos antrokai krikštija neseniai pradėjusius mokytis pirmokus. Šių metų krikštynų tema – „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“.

     Taigi ankstų penktadienio (2014 m. rugsėjo 26 d.) rytą  gimnazijos krikštatėviai antrokai ir krikštijamieji pirmokai paliko Vilniaus geležinkelio stotį ir traukiniu išvyko į Lazdėnus. Krikšto apeigos, kaip ir kasmet, vyko Neries regioniniame parke Bražuolės stovyklavietėje.

      Prieš prasidedant pirmokų išbandymams, kiekviena klasė prisistatė savo daina ir šūkiu. Vėliau gimnazijos naujokai įveikė linksmas estafetes, prie kurių prisijungė ir antrokai. Kai naujųjų gimnazistų valandos buvo suskaičiuotos, jie žengė į miškus, į krikštatėvių paruoštus punktus, kur jų laukė nemažai fizinių rungčių: „iš kartos į kartą“ ėjimas žąsele, pritūpimai, atsilenkimai, atsispaudimai. Kone kiekviename punkte reikėjo šliaužti žeme, todėl netrūko ir purvo vonių.

     Dienai įsibėgėjus, apsiniaukusį dangų nušvietė saulė. Pavargę ir purvini pirmokai priklaupė ant kelių ir davė gimnazisto priesaiką. Linksmybių pabaigoje visi sušoko flashmobą, pasisotino gardžia kareiviška koše, išgėrė arbatos. Viską sutvarkę, kupini įspūdžių, traukiniu gimnazistai išvyko atgal į Vilnių.

     Sveikiname pirmokus, išlaikiusius visus išbandymus ir tapusius tikrais Mykolo Biržiškos gimnazijos gimnazistais!

 

Aušrinė Bieliajevaitė, IIb

Krikštynos 2013!

   2013 m. saulėtą rugsėjo 27-osios rytą MBG pirmokai pradėjo šiek tiek kitaip, nei visiems įprasta. 8 valandą ryto traukinių stotyje laukė didžiulis margas biržiškiečių būrys. Raudoni, mėlyni, žali, geltoni, balti, oranžiniai, juodi, - visi buvo apsirengę pasirinkta savo klasės spalva. Kelyje į krikštynų vietą antrokai pradėjo ceremoniją ir draugiškai išpaišė pirmokėlius. Iš traukinio naujieji gimnazistai išlipo neatpažįstamais veidais.

   Iki tikrųjų krikštynų pradžios ir vietos dar reikėjo paeiti, tad tvirtai statėme kojas ir ėjome griausmingai, dainuodami. Pasiekėme didžiulę laužavietę, ten, nieko nelaukę, apsivilkome spalvotus lietpalčius ir kostiumus. Visos klasės turėjo prisistatyti. Miško properšoje skambėjo įvairiausios dainos, šūkiai ir juokas.

   Greitai užkandome ir pasileidome žygio trasa! Kelias valandas truko linksmas bėgiojimas po septynis punktus, pirmokų aimanos ir krikštatėvių juokas.  Daugiau ir nebuvo galima tikėtis, antrokai pasirūpino viskuo - už kiekvieno medžio laukė vis kiti išbandymai:  „Mitų griovėjai“ , „MBG išlikimas“, „Be kliūčių“, „Stresas“, „Baimės faktorius“, „Švaros misija“ ir „Top modeliai“.

   Grįžę prie laužavietės, nors purvini ir pavargę, bet šypsodamiesi, persirengėme ir sustojome šokti  Flash Mob’ą.  Šokom ne vieną ir ne du kartus, kol fotoaparatai „pleškino“ vienas už kitą geresnius kadrus.
Galiausiai visi pirmokai atsiklaupėme, sudarydami didžiulį ratą ir išdidžiai atkartojome biržiškiečio priesaiką.

   Dabar jau mes pakrikštyti!

Rugilė Pranculytė, Ic

bottom of page