top of page
Išskirtinis įvykis Lietuvai ir mūsų gimnazijai

   Akys pakeltos, mintys skrenda kartu su paukščiais. Kartais mes patys skrendam tolyn nuo savo žemės. Ilgam, trumpam – kaip susiklosto. Žvelgdami iš aukštai atsisveikindami pamojam – sugrįšim. Ir visada grįžtam. Anksčiau, vėliau – kaip susiklosto. Šiltas lietus paglosto žemę mums parskrendant. O gal tai tik lengvos džiaugsmo ašaros?

(Tekstas iš 2018 metų Lietuvos šimtmečio Dainų Šventės „Vardan Tos“, Dainų dienos „Vienybė težydi“)

                     

   2018 metų liepos 9–11 dienomis Vilnius rašė naują istorijos puslapį: į Lietuvą sugrąžinti Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Mykolo Biržiškos ir jo šeimos – žmonos Bronislavos Biržiškienės ir brolių, visuomenės veikėjų, profesorių Vaclovo ir Viktoro Biržiškų – palaikai. 1944 m. Lietuvą dėl susiklosčiusios politinės situacijos palikę, tačiau meilės Tėvynei puoselėti niekada nesiliovę Biržiškos, praėjus keliems dešimtmečiams po mirties, 2018 m. liepos 9 d. pagaliau sugrįžo į Lietuvą. Pirmadienio vakarą palaikai iškilmingai parskraidinti bei J. E. vyskupui Dariui Trijoniui palydint atvežti į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią. Čia liepos 10 d. Lietuvos visuomenė rinkosi atsisveikinti su velionių palaikais. Iškilmingai progai skirtą kalbą sakė istorikas, habilituotas daktaras profesorius Vygintas Bronius Pšibilskis. Liepos 11 dieną palaikus pagerbė Lietuvos skautai, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai bei Garbės sargybos kuopos kariai,  J. E. vyskupas Arūnas Poniškaitis aukojo Šv. Mišias. Po apeigų palaikai iškilmingai perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse, netoli nuo Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus kapo. Prof. Mykolo Biržiškos karstą dengusi trispalvė įteikta jo anūkams. Prasminga, kad signataro paskutinė valia įvykdyta Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo šimtmetį.

   Per iškilmes šv. Jonų bažnyčioje pašventinta ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijai iškilmingai įteikta bajorų Biržiškų giminės vėliava nuo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir Biržiškų artimųjų. Ši dovana skatina gimnazijos bendruomenę, jos ugdytinius puoselėti signataro gyvenimu įprasmintas vertybes: išsaugoti ir ginti padorumą, garbę ir dirbti dėl Tėvynės Lietuvos.

Informaciją parengė Aurelija Levulytė-Markevičienė,  Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja,

ir Miglė Šimukonytė, 2017 m. MBG abiturientė, VU studentė.

Nuotraukos mokytojos Daivos Merkienės.

2018-07-11

          Tarptautinės fizikos olimpiados grafinio ženklo konkursas 

 

       2020 metais liepos mėnesį Lietuvoje vyks tarptautinė fizikos olimpiada (TFO), kurioje dalyvaus gabiausi jaunieji fizikai iš viso pasaulio. Tai renginys, leidžiantis ne tik pasitikrinti fizikos mokymosi pasiekimus, bet ir skatinantis skirtingų šalių moksleivius susipažinti bei toliau ateityje mokytis fizikos! 

      Viešojoje renginio atributikoje, plakatuose, internete, dokumentuose bus naudojamas šios olimpiados grafinis ženklas – logotipas. Jam sukurti buvo skelbiamas konkursas. Grafinio ženklo konkurso tema – šviesa.

       Savo idėjas pristatė mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, tarp jų – ir mūsų gimnazijos.

        Sveikiname abiturientę Patriciją Dyminaitę, laimėjusią II vietą konkurse. Džiaugiamės sėkme ir linkime gero kūrybinio kelio!

2018-06-18

Dailės mokytoja ekspertė Laila Varnas

100 ATSAKYMŲ PILIEČIUI

   Lietuvos valstybės atkūrimo diena reikšminga kiekvienam lietuviui, o šiemet minime moderniosios valstybės šimtmetį! Šia proga vasario 8-ąją Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje vyko konferencija „100 atsakymų piliečiui“. Mokykloje sulaukėme garbingų svečių: Vilniaus universiteto dėstytojai mokslininkai – istorikai ir filosofai skaitė pranešimus kartu su mokytojais ir Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniais. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis, kuris ragino nuveiktais darbais prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo. Susirinkusius klausytojus ir pranešėjus sveikino ir Vilniaus universiteto prorektorė doc. dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė. Prorektorė akcentavo, jog tai, kad konferencijoje gimnazistai, mokytojai ir dėstytojai yra lygiaverčiai pranešėjai ir klausytojai, yra ženklas, jog Lietuvoje iš esmės įvyko pokytis į gera, kad mūsų visuomenėje įvyko demokratizacijos procesas. Mums Mykolas Biržiška – gimnazijos vardas ir kelrodis asmuo, Vilniaus universiteto bendruomenei – su didele pagarba vertinamas vienas iš rektorių, vadovavęs universitetui itin sudėtingu istorinių permainų laikotarpiu.

   Pirmas konferencijos pranešėjas VU istorikas doc. dr. Aurelijus Gieda kalbėjo apie Lietuvą nuo  „Pavasario balsų” iki „Varnų prie plento“, apie spartų Tarpukario Lietuvos modernėjimą, svarius to laikotarpio kelių dešimtmečių pasikeitimus.

   Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas dr. Naglis Kardelis samprotavo apie tai, ką Lietuva turėtų nuveikti per kitą savo gyvavimo šimtmetį, kad valstybės išsaugojimas yra įmanomas tik tada, kai mes turėsime valią ginti šią žemę, kai turėsime tvirtą dvasinį pamatą, kai valstybę kursime pradėdami nuo kultūros ir baigdami ekonomika. Filosofas doc. N. Kardelis priminė, kad turime rasti pozityvą praeityje, kad būtume įkvėpti ateities darbams. Anot filosofo, Lietuvą turime auginti savo širdyse; jeigu mes turime savo svajonę, tai esame dideli ir orūs žmonės.

   Įsimintina buvo ir prof. Alvydo Jokubaičio kalba, po  kurios supratome, kad tarp mokslinės pažangos ir moralės augimo lygybės ženklo rašyti nereikėtų: naujųjų technologijų  tobulinimas nėra susijęs su moralės didinimu. Profesoriaus mintis patvirtino ir plėtojo ir VU Filosofijos fakulteto dr. Laimutė Jakavonytė, kuri savo pranešime pristatė, su kokiais iššūkiais gali susidurti pilietiškumo ugdytojai, priminė, jog, anot Aristelio, žmogaus praktinė veikla (vertingas strategine prasme etinis ar politinis veikimas) atskleidžia jo dorybės įgūdžius.

  Nuoširdžiai, jautriai ir įtaigiai įžvalgomis ir lūkesčiais apie Lietuvą pasidalijo profesorius Libertas Klimka. Profesorius, primindamas Vileišių ir Biržiškų šeimas, akcentavo šeimos vertybes, motinos ir vaiko prigimtinį santykį pateikė kaip žmogaus ir tautos ryšį, priminė gimtosios kalbos, istorinės atminties ir tautiškumo svarbą, parodė nepakartojamų lietuviškos gamtos vaizdų, autentiškų Lietuvos peizažų. Profesoriaus L. Kimkos dėka supratome, kad visgi lietuviški debesys negali prilygti ispaniškiems.

   Įdomu buvo išgirsti ir Seimo narę, MBG ugdytinę Aušrinę Armonaitę. Gerbiama Aušrinė pateikė vertingos informacijos apie mūsų šalį, pavyzdžiui, priminė, kad per visą modernios valstybės šimtmetį 50 metų Lietuva buvo okupuota ir tik 50 metų buvo galima džiaugtis laisve. O mūsų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas Arūnas Dagys paaiškino, kaip kiekvienas gali rasti pilietiškumo atsakymų Valstybės pažinimo centre, supažindino su šio centro funkcijomis ir ekspozicijomis.

  Puikiai pasiruošę konferencijai buvo ir mūsų šaunieji gimnazistai! Trečiokas Vitas  Brazauskas pateikė įdomių faktų apie Vasario 16-osios akto signatarus, Ieva Matusevičiūtė papasakojo apie Lietuvos moteris Tarpukario Lietuvoje, o gimnazistė Ugnė Budriūnaitė palygino emigracijos rodiklius ir priežastis tarpukariu ir dabar. Antrokė Lukrecija Vainauskaitė paliko neišdildomą įspūdį kalbėdama apie savo didvyrius – Mykolą Biržišką ir Justiną Marcinkevičių. Lukrecija renginio pabaigoje pagrojo smuiku. Su pasididžiavimu klausėmės ir antrokės Ievos Vėbraitės, kurios kalboje vyravo patriotinės nuotaikos, gimnazistė Ieva atskleidė, ką jai reiškia būti lietuve. Konferencijos moderatoriai ketvirtokai Irtautė Gutauskaitė, Gintė Sprogytė ir Laisvūnas Čekavičius priminė klausytojams didžiojo lietuvių humanisto ir filosofo Vydūno žodžius: „Niekuomet neturėtų būti klausiama, ar išliks tauta, ar ne, bet visuomet: kaip auginsime tautą. Augančioji tauta išliks savaime.“

   Taigi, konferencijoje išgirsti atsakymai paskatino klausti dar daugiau, pranešimai privertė susimąstyti apie mūsų šalies praeitį ir įkvėpė racionaliai žvelgti į tai, kas mūsų dar laukia – juk kiekvienas esame atsakingas už savos valstybės ateitį!

Dėkojame konferencijos pranešėjams ir klausytojams, taip pat muzikantams ir dainininkams, kurie padėjo sukurti gyvesnę konferencijos nuotaiką. Iki kitų susitikimų! Ypatingos ir nepakartojamos šimtosios Vasario 16-osios sukakties!

Būkime lietuviais, būkime savimi, būkime laisvi!

 

IV b klasės gimnazistė Gintė Sprogytė,

ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė

 

2018-02-08

Pačios šviesiausios 24 valandos arba Šv. Liucinos dovana

 

Gruodžio viduryje, 13-ąją dieną, minima Šviesos diena. Kaimo žmonės šiuo metų laiku ilgiau vakarodavo namuose prie balanos, žvakės, aliejaus lemputės. Dabar retas suvokia, kokia stebuklinga yra šviesa – juk XXI amžiuje turime daugybę lempų, nesame įpareigoti darbus baigti sulig saulėlydžiu. Vos tik namuose dingus elektrai, suprantame vieną: be šviesos gyventi neįstengtume.

Šviesos diena taip pat  primena, kaip gražu vaikštinėti apšviestomis miesto gatvelėmis, ypač šiuo žiemos švenčių laukimo metu. Diena leidžia nostalgiškai prisiminti vasaros naktimis stebėtą žvaigždžių ar jonvabalių šokį. Primena, kokio ypatingo jaukumo suteikia žvakė ant palangės. O galbūt neleidžia pamiršti pokalbių ir dainų  prie laužo...

Žinotina, kad ši diena turi ir kitą pavadinimą – tai  Šv. Liucijos šventė! Ši  šventė reikšminga visoms tautoms, gyvenančioms Baltijos jūros skalaujamose šalyse. Šv. Liucijos vardas kilęs iš lotyniškojo žodžio lux – „šviesa“. Viduramžių misterijose mergelė šviesiais drabužiais įnešdavo į menę šventinį pyragą, papuoštą dvylika mažų žvakelių. Įdomu, kad nuo Šv. Liucijos dienos iki Kalėdų ant palangės švedai laiko dvi žvakides, turinčias po šešis lizdus; kas vakarą uždega vis viena žvakele daugiau. Nuo jų ir gatvėje tampa šviesiau...

O jeigu mes būtume ta mergelė, kokį „šviečiantį“ pyragą atneštume? Galbūt tas pyragas – patarimas, pasakytas draugui, kai jam buvo itin sunku. O galbūt tai palaikymas ir pagalba kitam žmogui tuomet, kai jo sieloje negera ir tamsu?

Tikiu, kad kiekvienas savy turime po gabaliuką to pyrago, kuriuo dalijamės su kitais, nors ir patys esame alkani... Pyragą, kuris skanus tik tada, kai jį dalomės su kitais.

Gintė Sprogytė, IV b klasės gimnazistė,

2017-12-14

Draugo diena

      Nacionalinę Draugo dieną, švenčiamą  lapkričio 29-ąją, pirmąjį kartą paskelbė Lietuvos televizijos kanalas LNK ir mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė „Omnitel“ 2003-iaisiais metais. Nuo to laiko dieną pradėjo minėti ir prie šventės prisijungė įvairūs jaunimo klubai, bibliotekos bei kitos švietimo ir užimtumo įstaigos, skatinančios žmones bendrauti, įsilieti į visuomenę, susirasti bendraminčių kuriant bendrus projektus ar lankant tą patį būrelį.

        Pasaulyje gyvena apie aštuonis milijardus skirtingo amžiaus, rasės, išsilavinimo žmonių. Pagalvokime, kaip būtų sunku tarp tų milijardų išgyventi visiškai vienam, neturint artimo žmogaus, kuriam gali patikėti savo slapčiausias svajones bei spręsti sunkiausias problemas. Žmogaus, į kurį gali kreiptis bet kada ir būti užtikrintas, jog jis visuomet supras, ras išeitį, paguos. Žmogaus, su kuriuo jautiesi savimi, gali ramiai kvėpuoti ir nebijoti. Nieko nebijoti, nes turi jį. Kai susitinkate, būnate drauge, veidus puošia nuoširdžiausia šypsena. Jūs diskutuojate, kalbatės. Tu turi šalia žmogų, su kuriuo gali pasidalinti slegiančia našta. Patikėk, mes negalime nešti jos vieni…  Pagalvok, kas būtų, jei draugystė tavo gyvenime neegzistuotų. Dauguma tikrai neįsivaizduoja savo dienos be draugo žinutes, skambučio, o gal be tikro šilto pasisveikinimo, be naktinių pokalbių, be puodelio kavos Pilies gatvės kavinukėje, bet, kaip bebūtų apmaudu, tarp mūsų gausu žmonių, kurie šių jausmų, TIKROS draugystės nėra patyrę... Galbūt jie kentė silpnų žmonių pažeminimus, galbūt juos nesuskaičiuojamą galybę kartų skaudino ir jie nebenori, kad tai pasikartotų dar kartą. Nebenori, kad žmogus sugriautų tą jo pasaulio dalį, kurią dovanojo besąlygiškai pasitikėdamas…

        Artėjant Draugo dienai kviečiu pastebėti šalia esantį ir pasiūlyti išgerti arbatos ar kartu pasimokyti. Jūs nenutuokiate, kiek daug galite nežinoti apie žmogų, kurį matote kasdien! Gyvenimas nenuspėjamas, todėl niekada nežinote, kada sutiksite žmogų, kuris taps jūsų draugu. Galbūt tai bus pats nuoširdžiausias draugas, kurį esate turėję! Puoselėkite draugystę, auginkite ją, nes DRAUGAS – tai jūsų dalelė nuo pat pirmųjų akimirkų drauge, nuo pirmojo juoko ir pirmųjų svajonių. Pasakykite AČIŪ, kad jis visuomet yra šalia, kai to reikia labiausiai...

 

Kamilė Prusevičiūtė,

I c klasės gimnazistė,

2017-11-28

Tolerancijos diena

  Lapkričio 16-oji nuo 1995 metų UNESCO paskelbta Tolerancijos diena. Šią ypatingą dieną kasmet mini ir Mykolo Biržiškos gimnazijos bendruomenė.

Šiemet buvo tęsta tradicija ir surengta Pyragų diena, gauti pinigai skirti „Išsipildymo akcijai“. Per 1–3 pamokas pirmų ir antrų klasių mokiniai turėjo progą dalyvauti integruotoje etikos ir teatro pamokoje, kur buvo pristatytas forumo teatro metodas ir sprendžiama patyčių problema.

  Kiekvienais metais tolerancijos diena turi vis naują simbolį. Šiemet tai rankos. Šios idėjos esmė – žmogaus rankomis pasaulyje daromi geri ir blogi darbai. Rankos sukuria ir rankos sugriauna. Turbūt kiekvienas mūsų sunkiomis kasdienybės akimirkomis norėtų išvysti ištiestą pagalbos ranką, kuri padėtų atsikelti suklupus, ranką, kuri pasiklydus tarp pasirinkimų parodytų teisingą kelią. Tačiau čia neturime pamiršti ir savo poelgių – kiek kartų esame nusisukę nuo kitokio žmogaus: gaila, kad vis dar yra daug žmonių, kurie nenori ištiesti rankos kitos rasės, religijos, orientacijos, tautybės žmogui. Galbūt vengiame žmonių, kurie turi psichologinių sutrikimų, fizinę negalią. O gal nesuteikiame taip reikiamos pagalbos šalia esančiam žmogui, kurio pomėgiai ar požiūris į kai kuriuos dalykus yra kitoks nei mūsų. Bet juk kiekvienas esame kitoks, mes juk taip pat skiriamės nuo kitų žmonių savo išvaizda, idėjomis ar emocijomis. Dėl to kiekvienas galime kritiniu momentu nesulaukti pagalbos. Kas tuomet?

  Kad taip nenutiktų, nors ir kaip tai būtų dažnai girdima, turime pradėti nuo savęs: aplinkiniai, matydami mūsų gerumą ir suteiktą pagalbą, nemąstys, kokie mes skirtingi, o į gera atsakys geru. Taip visi kartu galime sukurti užburtą gerumo ratą, kuris papildys mūsų kasdienybę šviesesnėmis spalvomis. O tereikia tik ištiesti ranką kitam žmogui...

 

IV a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė

2017-11-16

VISI PANAŠŪS, VISI SKIRTINGI

   Juodaodis ir baltaodis. Katalikas ir protestantas. Vyras ir moteris. Galbūt abu katalikas ir protestantas domisi geologija, galbūt juodaodis ir baltaodis neseniai neteko darbo ir jaučiasi vieniši? Turime daugiau panašumų tarpusavyje nei manome, ir jie neapsiriboja lytimi, odos spalva ar kultūra. Jei paimtume 100 žmonių ir suskirstytume juos į grupes ne pagal odos spalvą ar religiją, o pagal pomėgius, patirtus išgyvenimus ar nuotykius, pamatytume kitą realybės pusę. Visi esame viena didelė pasaulio šeima. Tai įrodo faktas, kad mūsų visų pradžia vienoda – gimimas, ir pabaiga  tokia pati – mirtis. Tad kuo galime jau taip labai skirtis?

  Tolerancija (lot. tolerantia -kantrybė), arba lietuviškai pakanta, suteikia pasauliui įvairių spalvų ir geranoriškumo, parodo žmogaus išsilavinimą ir kultūrą. Tolerancija leidžia pasaulį pamatyti kitu kampu, priimti kito nuomonę bei geriau suprasti savąją. Pastangos ne teisti, o suprasti, mažas šypsnis nepažįstamajam, susirūpinusio išklausymas, patarimas sunerimusiam ir nuoširdi meilė draugui daro šį pasaulį geresne vieta. Įsivaizduokime, koks pasaulis būtų pilkas, jei visi domėtųsi tik tam tikrais dalykais, rengtųsi tik formaliu stiliumi, priskirtų save vienai religijai ir puoselėtų tik vieno krašto kultūrą. Kaip tuomet plėstume savo pasaulėžiūrą? Toleruodami vieni kitus mes galime pasiimti tai, kas geriausia iš kiekvieno mums leisto pažinti lopinėlio.

  Tarptautinę tolerancijos dieną imta minėti nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Lapkričio 16-oji, praleista Mykolo Biržiškos gimnazijos bendruomenėje, išties buvo išskirtinė. Pirmokai sulaukė ketvirtokų vizito ir dalyvavo jų parengtoje viktorinoje, kuri patikrino mokinių žinias apie toleranciją, vykdė geranoriškas užduotis ir dirbo komandose. Gražių žodžių dalinimas kitiems buvo ir iššūkis, ir suartėjimas. Gardžių kepinių kvapas kvietė užsukti į priesalį ir skanauti mokinių keptų pyragų, keksiukų ir kitų gardėsių, taip aukojant „Išsipildymo akcijai“, ir tokiu paprastu  būdu prisidėti prie gero darbo. Ir visai nesvarbu, kokio dydžio tavo indėlis, daug mažų prisidėjimų gali išpildyti svajonę.

 

„Tolerancija - geriausia religija.“ 
Viktoras Hugo

Nerija Labanauskaitė, I c klasės gimnazistė

2017-11-21

Su gimtadieniu, Konstitucija!

   Spalio 25-oji – šventė kiekvienam Lietuvos piliečiui! Juk sukako 25 metai svarbiausiam mūsų šalies dokumentui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai! Šią dieną Prezidentūroje buvo apdovanoti geriausiai Konstitucijos egzamine pasirodę Lietuvos piliečiai. O Konstitucijos egzaminas tai puiki kasmetinė galimybė pasitikrinti žinias apie valstybės valdymą, piliečių teises ir pareigas, valdžios institucijų veiklą. Nebūtina būti politologu ar teisininku – kiekvienas gali patirti atradimo džiaugsmą!

  Kaip yra pasakiusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė, Konstitucijos išmanymas gali keisti mūsų gyvenimą – padėti ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, siekti visuomenės gerovės, ginti demokratines vertybes. Kiekvienas pilietis, ieškantis atsakymų apie mūsų visuomenę ir teisę, juos gali surasti Konstitucijoje, todėl įsigilinti į jos principų ir normų prasmę reikalinga kiekvienam.

  Šie žodžiai tarytum įkvepia pasiimti į rankas šį 1992 m. referendume priimtą dokumentą ir įdėmiai paskaityti keletą puslapių. Ar žinojote, kad jei 1922 m. Konstitucija draudė dvigubą pilietybę, tai 1928 m. ji leido asmenims tam tikromis sąlygomis būti Lietuvos ir kurios nors Amerikos valstybės piliečiu? O ar esate girdėję, kad 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija yra laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje (po JAV) rašytine Konstitucija? Ar galite patikėti, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos? O dar kiek daug įdomybių mes nežinome...

Beje, Lietuvos Konstitucijos dienos proga Lietuvos paštas net išleido naują trijų pašto ženklų bloką „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai “. Pašto ženkluose pavaizduoti stilizuoti 1791-ųjų, 1922-ųjų ir 1992-ųjų metų Konstitucijų puslapiai.

  Na, o ar Jūs žinote, kuo šios konstitucijos yra ypatingos?

IV b klasės gimnazistė Gintė Sprogytė

2017-11-01

Lapkričio dienos, kai žvakučių šviesa įžiebia nežemišką šviesą

  Lapkritis. Šį mėnesį išskrenda dar nespėję išskristi paukščiai, nukrenta paskutiniai lapai ir pamažu artėjame prie žiemos, susikaupimo, advento ...

  Tačiau šis mėnuo labai reikšmingas – juk lapkričio pirmąją minime Visų Šventųjų dieną, o lapkričio antrąją – Vėlines, mirusiųjų pagerbimo dieną.

  Vėlinių diena skirta prisiminti Tuos, kurie jau išėjo, uždegti žvakelę ar padėti vainikėlį ant jų poilsio vietos.  Tai tarsi simboliai, kurie primena, kad meilė  – amžinoji vertybė. Ir visai nesvarbu, padėsime vieną ar penkias žvakes, nupirksime gėlių po eurą ar po keturis – svarbu, kad mes nepamirštame išėjusių Anapilin artimųjų, kad ta meilė Jiems nė trupučio nepakito, nors nebesusitinkame, nebepasikalbame...

  Tai diena taip pat skirta susimąstyti apie žemiškąjį gyvenimą ir jo laikinumą. Tai savotiškas kasmetinis pasimatymas su mirtimi, sukeliantis daug klausimų, nuo kurių esame linkę bėgti. Ar visuomet skiriame pakankamai laiko tiems, kuriuos mylime? Ar nebijome apkabinti brangių žmonių? Juk gyvenimas toks trumpas ir trapus...

  Tai diena, kuri savo grožiu prilygsta saulėlydžiui, banguojančiai jūrai ar pirmajam sniegui. Sutemus taip gera pasigrožėti tų žvakučių sukuriamu stebuklu, įkvėpti to, sakytumei, magiško oro, pajausti tą ramybę ir tylą, kurios kartais mes taip beatodairiškai ieškome...

IV b klasės gimnazistė Gintė Sprogytė

2017-11-01

Helovinas

Šiais laikais neatsirastų nė vieno žmogaus, kuris nežinotų, kas yra Helovinas ir kaip jis švenčiamas. Nors Lietuvoje ši šventė nėra labai paplitusi, tačiau jaunimas mėgsta ją paminėti. Dažniausiai vaikai bei jauni žmonės persirengia įvairiais gąsdinančiais kostiumais, vaikšo po namus ir prašo saldainių. Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. Pats šventės pavadinimas kilęs iš senosios anglų kalbos – Halloween yra sutraukta frazė All Hallows' Eve,  reiškianti „Visų šventųjų vakaras“. Šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis – keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d., o šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.
Helovino šventės šaknys kiek kraupokos, tačiau būtent dabar spalio 31-oji diena švenčiama linksmai – juk ne kiekvieną dieną žmonės persirengia gąsdinančiais kostiumais ir imituoja žmonėms nepažįstamą numirusių pasaulį.
Smagaus ir kraupaus Helovino, biržiškiečiai!

IV b klasės gimnazistė

Irtautė Gutauskaitė

2017-10-31

Susipažinkite – kandidatai į mokinių prezidento postą

Spalio 25-ąją Mykolo Biržiškos gimnazijoje vyko mokinių prezidento rinkimai. Net 4 kandidatai bandė pavergti gimnazistų širdis ir tapti MBG mokinių prezidentu – Elena Gabija Čapskytė, Arnas Vyšniauskas, Ula Linkevičiūtė ir Eimantas Budrys. Motyvaciniai laiškai, debatai bei interviu su kandidatais padėjo gimnazistams apsispręsti ir atiduoti savo balsą labiausiai patikusiam ir geriausiam kandidatui. Gimnazistų balsas buvo išgirstas – net 51,4% balsavusiųjų atidavė savo balsą Eimantui Budriui, kuriam ir atiteko garbė būti naujuoju Mykolo Biržiškos gimnazijos prezidentu. Aktyviausiai rinkimuose dalyvavo antrokai ir trečiokai, na o iš viso balsavo net 72,6% gimnazistų, kuo tikrai galime pasidžiaugti – mokinių ateitis ir gerovė svarbi daugumai biržiškiečių. Sveikiname visus kandidatavusius ir dėkojame gimnazistams už jų aktyvumą! Žinoma, didžiausi sveikinimai skiriami mūsų naujajam prezidentui Eimantui ir linkime jam sėkmės darbuose!

                                                                                                          

                                           IVb klasės gimnazistė Irtautė Gutauskaitė

2017-10-25

Ir karūna atiteko...?

Interviu su MBG mokinių prezidento posto kandidate Elena Gabija Čapskyte (II d):

Trys darbai, kuriuos tu planuoji padaryti tapusi prezidente?

Pirmiausia, noriu toliau stiprinti MBG organizuojamus renginius. Surengčiau vieną naują renginį – Valentino dienos šokius. Manau, kad šis renginys padės susipažinti ir bendrauti mūsų gimnazistams. Antras darbas, kurį padaryčiau, tai tęsčiau Vilniaus gimnazijų mokinių mainų organizavimą. Kaip tik šio spalio pradžioje suorganizavau Vilniaus licėjaus mokinių ir biržiškiečių mainus. Manau, tai padeda pažinti daug įdomių žmonių ir susirasti draugų. Todėl norėčiau toliau juos organizuoti ir su kitomis gimnazijomis. Trečiasis darbas būtų skatinti bendradarbiavimą ne tik tarp gimnazijų, bet ir tarp gimnazijos ir universitetų. Planuoju rengti susitikimus su jau mūsų gimnaziją baigusiais mokiniais, kad jie papasakotų, kas yra studijos ir gal netgi padėtų apsispręsti gimnazistams, kuo jie nori būti ateityje.

Trys vertybės, su kuriomis tau asocijuojasi MBG ?

Man MBG asocijuojasi su tolerancija, pagarba kiekvienam žmogui ir motyvacija.

Trys būdo bruožai, dėl kurių tu manai, jog gali būti MBG prezidente bei garbingai reprezentuoti MBG?

Vienas jų yra komunikabilumas. Manau, sugebu būti grandimi tarp žmonių ir su jais gerai sutarti. Taip pat esu empatiškas žmogus, sugebu suprasti žmonių jausmus, pažiūrėti į viską jų akimis. Trečiasis bruožas būtų organizuotumas. Esu išbandžiusi save organizuodama įvairius renginius – gimnazijų mokinių mainus, turizmo dienos renginį, Lietuvos moksleivių sąjungos veiklą.

 

Interviu su MBG mokinių prezidento posto kandidate Ula Linkevičiūte (II c):

Kokie yra tavo trys darbai, kuriuos planuoji padaryti tapusi prezidente?

Pirmasis mano darbas būtų pirmokų laidos lipdymas. Pati iš savo asmeninės patirties žinau, kaip pirmokams kartais trūksta jausmo, jog jie priklauso ir yra svarbūs ne tik savo klasei, bet ir visai mokyklos bendruomenei. Aš organizuočiau viktorinas, žaidimų popietes, orientacines varžybas ir filmų vakarus, skirtus suartinti būtent pirmokų klases. Tai būtų nuolat vykstantys renginiai, kiekviena pirmokų klasė būtų susipažinusi su kita pirmokų klase. Taip aš siekčiau užtikrinti tai, jog pirmokai taptų artimesni ir visa jų bendruomenė būtų stipresnė.

Antras mano darbas būtų universitetų atstovų ir savo srity geriausių specialistų kvietimas į mūsų gimnaziją. Aš pati dar tiksliai nežinau, kuo noriu būti ateity, ir žinau, jog su tuo susiduria ir daugelis kitų mūsų gimnazijos mokinių, tad manau, jog į mūsų mokyklą atvykę motyvuoti, geri specialistai padėtų mums apsispręsti.

Trečiasis mano darbas – mokykloje įvesti rūšiavimą. Manau, jog mūsų mokykla turi prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Ypatingai tai, jog rūšiuoti yra labai lengva – pavyzdžiui, organizacija “Žaliasis taškas” atsiunčia visas rūšiavimui skirtas šiukšlių dėžes nemokamai. Tokiu būdu mes ne tik prisidėsime prie aplinkosaugos nereikalaudami jokių mokyklos resursų, bet ir paskatinsime kitas mokyklas bendradarbiauti.

Trys vertybės, su kuriomis tau asocijuojasi MBG?

Pirmoji vertybė būtų šilti santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių. Antras man labai svarbus dalykas yra kiekvieno žmogaus nuomonės priėmimas ir gerbimas – tolerancija, o trečiąja vertybe įvardinčiau kiekvieno žmogaus teisę reikšti savo nuomonę ir tikslus bei galėti juos apginti.

Tavo trys savybės, dėl kurių tu manai, jog gali būti MBG prezidente bei garbingai reprezentuoti MBG?

Mano pirmoji savybė, dėl kurios galiu būti prezidentė, yra ta, jog man netrūksta idėjų dėl įvairių renginių ar švenčių. Visada turiu ką pasiūlyti ir su mielu noriu įgyvendinu savo ir kitų idėjas, prisiimu atsakomybę už savo veiksmus. Esu aktyvi, kūrybinga ir atsakinga.

Kaip svarbų MBG prezidentui sugebėjimą norėčiau paminėti ir viešąjį kalbėjimą. Ne kartą atstovavau mūsų mokyklai įvairiose LMS renginiuose, kur reikėjo išsakyti savo nuomonę ir argumentuotai ją apginti. Taip pat esu aktyvi „Žinau, ką renku“ organizacijos narė, kuri turi aktyviai organizuoti debatus ir komunikuoti su Seimo nariais ir įvairiais politikais. Tai man leido pasisemti patirties, kaip mandagiai, gražiai, taktiškai komunikuoti su kitais žmonėmis bei reprezentuoti savo organizaciją. Taip pat jau antrus metus lankau mokyklos debatų būrelį, esu dalyvavusi keliuose turnyruose, tad viešasis kalbėjimas man nėra problema.

Taip pat manau, jog moku puikiai dirbti komandoje. Turiu daug patirties mūsų mokyklos savivaldoje, kur prisidėjau prie įvairių mokyklos renginių. Pavyzdžiui, praeitais metais organizavau MBG naktį mokykloje, kino vakarus, šiemet buvau viena iš pagrindinių krikštynų idėjos kūrėjų bei visų krikštynų koordinatorė. Mano manymu, mokyklos Prezidentas turi turėti idėjų, mokėti jas išreikšti kitiems bei sugebėti jas įgyvendinti.

Interviu su MBG mokinių prezidento posto kandidatu Arnu Vyšniausku (II g):

Kokie yra tavo trys darbai, kuriuos planuoji padaryti tapęs prezidentu?

Pirmiausia pasistengčiau įrengti visose klasėse po kompiuterį ir projektorių – multimediją, nes tai yra labai reikalingas dalykas ugdymui. Iš smulkesnių – šiukšlių rūšiavimas, nes tai yra madinga ir perspektyvu – tausoti gamtą.

Taip pat sutvarkyti laisvalaikio zonas (kaip mes turime antrame aukšte sėdmaišius). Be to, mes turime daug erdvės lauke, kurią norėtųsi išnaudoti. Žinoma, yra suoliukai, bet galimą dar ką nors originaliau, kūrybiškiau sugalvoti, ko neturi kiti ir kuo mes visi džiaugtumėmės, didžiuotumėmės bei kur norėtume praleisti savo laiką.

Žinoma, tęsčiau ir tobulinčiau visų esamų renginių organizavimą. Turiu idėjų, kaip juos galima pagerinti. Pavyzdžiui, mes turime „Kino vakarą“. Aš manyčiau, kad galima būtų šio renginio reklamą išplėtoti, nes dabar turime tik „post'ą“ „MBG renginiuose“ ir ne visi jį pamato, mes galėtume kad ir paprastą reklamą mokykloje susiorganizuoti. Svarbu tinkamai naudoti reklaminius stendus mokykloje – vieno prie salės, kito prie pagrindinių durų. Aš manau, ten gali būti įdedamas tikslesnis grafikas ir vizijos ateityje vyksiančių renginių, kad ir, pavyzdžiui, šio semestro renginių sąrašas bei apytikslis laikas, kad galima būtų planuoti laiką. Norime mūsų renginiuose sulaukti naujų žmonių, naujų idėjų. Noriu sudominti naujus žmones.

Trys vertybės, su kuriomis tau asocijuojasi Mykolo Biržiškos gimnazija?

Mūsų bendruomeniškumas, ne kiekvienas po vieną, o bendravimas, mes nesame išsiskirstę, ir ta grupė yra labai stipri. Kita vertybė, kad ir kaip lėkštai skamba, draugiškumas. Pas mus mokykloje patyčių lygis yra labai žemas. Kito nuomonės įvertinimas, išklausymas ir galimybė pasireikšti yra itin svarbi. Trečioji savybė tikrai yra motyvacija. Motyvacija veikti, mokytis. Žinoma, mes visi esame girdėję tą „aš nenoriu mokytis“ gimnazijoje ir kitur, bet čia to tikrai mažiau – mes visi norim ką nors veikti: ir mokytis, ir dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Tavo bruožai, kurie aiškiai pasako, jog tu gali būti Mykolo Biržiškos gimnazijos prezidentu?

Aš manau, kad šviesus, racionalus loginis mąstymas yra reikalingas punktualiai planuojant bei organizuojant renginius mokykloje. Mes negalime sau leisti visko visada daryti „paskutinę naktį“. Manau, jog esu pakankamai įrodęs tiek renginiuose, tiek konkursuose ir olimpiadose, jog tokį mąstymą aš turiu.

Kad sugebėtų įtikinti bei paskatinti žmones veikti, prezidentas būtinai privalo gerai kalbėti, kartais ir parašyti, su lengvu humoru, kad žmonės atsipalaiduotų ir darytų viską dėl savęs.

Interviu su MBG mokinių prezidento posto kandidatu Eimantu Budriu (III g):

Tavo tikslai, siekiai ir darbai, kuriuos tu planuoji atlikti tapęs prezidentu?

Pirmas mano grandiozinis tikslas būtų paversti savivaldos veiklą ne pelno siekiančia organizacija tam, kad galima būtų gauti projektų paramą. Ne pelno siekiančioms organizacijoms tai yra padaroma daug lengviau. Antras dalykas, kurį norėčiau padaryti, tai sukurti „Facebook“ grupę, kurioje būtų tik šių metų mokiniai, kad nebūtų nuomonių nuklydimų, jog už mokyklos sprendimus balsuoja žmonės, kurie prieš metus ar dar seniau baigė mokyklą. Tai būtų tam, kad galėtume susidaryti objektyvesnę nuomonę apie tai, kas dabar vyksta mokykloje. Mano pagrindinis siekis yra pagerinti vidinę komunikaciją.

Trys vertybės, su kuriomis tau asocijuojasi Mykolo Biržiškos gimnazija?

Motyvuoti žmonės, puiki atmosfera ir saviraiška.

Trys pasiekimai, būdo bruožai, nuveikti darbai, kurie galėtų įrodyti, jog tu galėtum tapti Mykolo Biržiškos gimnazijos prezidentu?

Būtent savo pirmam iškeltam tikslui turiu daug patirties, dėl to galvoju, kad šiam projektui įgyvendinti būčiau tinkamiausias kandidatas – ne kartą teko įgyvendinti savo verslo individualias veiklas, turiu plačią aplinką, kuri tvarkosi su tokiais dokumentais, todėl man tvarkingai parengti dokumentus būtų labai paprasta. Aš šiuo metu atlieku praktiką pardavimų įmonėje. Aš steigiau internetinės prekybos įmonę, viskas irgi buvo labai švaru, taigi jau išmokau iš ankstesnių savo klaidų.

Aš daug lyderiauju, stengiuosi lyderiauti tiek mokykloje, tiek už jos ribų, esu suinteresuotas veikla, susijusia su mano ateitimi. Tiesiog bandau kiekvieną dieną artėti prie savo tikslų - būti visokeriopu lyderiu, ir aš noriu pasiimti iš šitos mokyklos viską, ką galiu, o prezidento postas yra aukščiausias, kurio galiu siekti.

Aš noriu įjungti pirmokus ir antrokus į jau besisukančią sistemą, „mokyklos aktyvą“, kuris organizuoja daugiausiai renginių, kuris dažniausiai būna labai uždaras naujoms pažintims, nes jis puikiai veikia jau ir dabar, ir niekas nenori, kad prie jo prisijungtų daugiau žmonių. Man būtų lengviau perkalbėti žmones prijungti kitus, jei būčiau prezidentu.

Aš mokyklą įsivaizduoju kaip erdvę, kur kiekvienas turėtų galimybę pasireikšti, nesvarbu, koks keistas būtų jo pomėgis.

 

Interviu parengė Irtautė Gutauskaitė (IV b),

Sabina Stūronaitė (II c), Lukas Eigelis (I c).

 

Nuotraukos iš kandidatų debatų.

2017-10-24

Pirmoji kelionė kartu

  Ankstyvą spalio rytą pirmųjų klasių mokiniai sugužėjo į pirmąją gimnazistų išvyką. Juk kiekvienas mėgsta pabūti su draugais bei atrasti dar neregėtų kampelių. Pirmokų kelionė į Mykolo Biržiškos gimtinę Viekšnius yra daugiametė MBG tradicija.

O tu ar matei sibirinio bebro sruoglius?

Po ilgos kelionės atvykome į Viekšnius. Mažai ką buvome girdėję apie šį miestelį, išskyrus tai, kad jis yra Mykolo Biržiškos gimtinė, tačiau miestelyje gausu vertų dėmesio objektų. Pirmiausia mūsų akis patraukė didelis baltas užrašas „VAISTINĖ“. Kas galėtų pagalvoti, kad tokiame nedideliame mediniame namelyje raudonų čerpių stogu  slypi tiek daug istorijos. Tai viena seniausių vaistinių Lietuvoje, kuri yra autentiško kaimiško tipo su išlikusia vaistų gamybos įranga, priemonėmis ir receptais. Ne kiekvienoj vaistinėj išvysi vėžio girneles, žmogaus odos diržus, sibirinio bebro sruoglius.

Didžiuojamės

Po kelių linksmų klasės kadrų prie Biržiškų šeimai pastatyto paminklo skubėjome apžiūrėti Mykolo Biržiškos gimtojo namo. Muziejaus gidė maloniai papasakojo apie Mykolo ir jo brolių Vaclovo bei Viktoro vaikystę. Dabar šiame name laikomos jų parašytos knygos, daiktai, baldai, nuotraukos. Taip pat yra įrengta biblioteka. Jautėmės garbingai pabuvoję kambariuose, kuriuose trims broliams kadaise gimė idėjos, svarbios Lietuvos valstybei. Didžiavomės apsilankę  1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos namuose.

Išskirtinis muziejus

Likome maloniai nustebinti  Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus memorialiniu muziejumi. Skraidymo aparatų maketai ne paveikslėliuose, o tiesiai mums prieš akis sukėlė daug įspūdžių.  Be to, patyrinėjome žaismingus meno kūrinius, lakūnų Dariaus ir Girėno gyvenimą atspindinčias fotografijas. Gyvas pašnekesys su muziejaus vadove nuspalvino šią patirtį šiltomis spalvomis.

Dar prieš kelionę paklausti apie Viekšnius, trūkčiojome pečiais, tačiau aplankę šiuos tris objektus pažinome mažo miestelio jaukumą bei autentiškumą. Vėl kyla klausimas : „Kas galėtų pagalvoti?...“

Marse būta daug vėjo

Na, o dabar prasidėjo ekstremalioji kelionės dalis, sukėlusi daug juoko ir emocijų. Tai Ventės regioninio parke esantis Šaltiškių molio karjeras. Tačiau jį galima lengvai supainioti su didingais Marso kanjonais. Apsiginklavę neperšlampamais batais ir nebijodami šalto vėjo leidomės į pasivaikščiojimą, kurį prisiminsime dar ilgai. Galime pasigirti paklaidžioję giliausiame karjere Lietuvoje, kuriame buvo rastos mezozojaus laikų fosilijos: du žandikaulio fragmentai ir trys fitozauro dantys. Jų maketai eksponuojami mūsų lankytinų objektų sąraše varnele pažymėtame Ventės regioninio parko lankytojų centre. Įveikę šį iššūkį mes, murzini, bet be galo laimingi, pajudėjome namų link.

 

Ką manai?

Kelios mintys apie kelionę iš  moksleivių lūpų. Vienos jų išsamios :„Jei atvirai, tai nesitikėjau tokios geros kelionės. Buvo įdomu ir smagu daugiau sužinoti apie žmogų, kurio vardu pavadinta mano gimnazija. Artimiau pabendravau su klasės draugais bei kitos klasės mokiniais.“ Kiti perliukai: „Patiko“, „BOOM, BAM,OPA,VALIO!“

 

Toli gražu nepabaigta

Vėlai vakare grįžome namo turėdami dar didesnio noro keliauti ir bendrauti tarpusavyje. Būdami kartu, išgyvendami įvairias situacijas mes suartėjome kaip komanda. Įsitraukdami į šios gimnazijos tradicijas, jaučiamės visaverčiai jos mokiniai (nebe nuliai).

Mes nenustosime domėtis Mykolu Biržiška, nes tokie žmonės negali  būti užmiršti. To linkime ir ateities kartoms!

Nerija Labanauskaitė ir Silvija Kazlauskaitė,

I c klasės gimnazistės,

2017-10-10

 

Europos kalbų diena

   Rugsėjo 26 d. – Europos kalbų diena, švenčiama visoje Europos Sąjungoje.  Tokia šventė, kai įvairiuose renginiuose akcentuojama kalbų mokėjimo svarba, vyksta nuo 2001 m.

  Įvairių kalbų mokėjimas yra labai svarbus kiekvienam žmogui ir ne veltui čekų patarlėje teigiama: „Kiekvieną kartą mokydamasis naujos kalbos, gyveni naują gyvenimą.“ Gebėjimas kalbėti įvairiomis kalbomis mums leidžia laisviau keliauti po visą planetą, susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis, pažinti kitas kultūras ir tiesiog praplėsti savo akiratį. Juk kalbos atveria duris į platų pasaulį...

   Europos kalbų dieną minime ir gimnazijoje. Šiemet, kaip įprasta, vyko viktorina visomis penkiomis gimnazijoje mokomomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų, vokiečių bei prancūzų. Viktorinos dalyviai (II – III klasių mokiniai)  buvo suskirstyti į penkias komandas ir turėjo atlikti „Namų darbą“ – paruošti trumpą pasirinktos šalies pristatymą. Komandos šiemet buvo itin išradingos ir kūrybingos, tad paruošė ne tik pristatymus, bet ir sukūrė filmuką ar net visiems žinomą ir pažįstamą Raudonkepuraitę pasakoje perkėlė į Paryžių... Po šalių pristatymo buvo klausimų viktorina. Klausimai pateikti įvairiomis kalbomis ir, jeigu niekas nežinodavo teisingo atsakymo, buvo pateikiami atsakymų variantai. Tad komandos ne tik turėjo gerai išmanyti kalbas ir svarbius faktus apie šalis, bet ir greitai atsakyti. O Jūs ar žinotumėte, kas pradėjo rengti didįjį Lietuvių kalbos žodyną arba kokios ES šalies sostinės pavadinimas išverstas iš nacionalinės kalbos reiškia „Danų miestą“?

III b klasės gimnazistė Austė Steponavičiūtė

2017-09-26

Dingusios knygos paslaptis,

arba MBG 20 metų!

  Penktadienį, balandžio 28 dieną, biržiškiečiai minėjo gimnazijos 20-ies metų sukaktį. Diena prasidėjo pamaldomis, kurias aukojo gimnaziją baigęs kunigas  Nerijus Grigaliūnas. 11 val. visi apkabinome gimnaziją, o vėliau Sėkmės pamokas vedė buvę mokiniai. Šventinės programos bene laukiamiausia dalis, sukvietusi į aktų salę didžiąją dalį gimnazistų, buvo miuziklas, kurį ruošė visų klasių atstovų komanda.

  Miuziklo istorijos centre – dingusios gimnazijos dvidešimtmečio knygos detektyvas. Šventės išvakarėse bibliotekoje ji suvienijo įvairių mokyklos darbuotojų jėgas: bibliotekininkės, seselės, mokytojos, valytojos, virėjo, ūkvedžio bei staliaus, kartu su jais bibliotekoje iki pat vakaro liko du mokiniai. Pabaigę kurti šią knygą visi išsiskirstė, tačiau ryte pastebėjo, jog knygos nėra. Taip prasidėjo aiškinimasis, kur ji galėjo taip paslaptingai dingti.

  Galbūt pagarsėjęs kaip blogiukas mokinys Jonas ją išsinešė, taip norėdamas pašmaikštauti, galbūt virėjas Antanas, kuriam vis trūko pinigų, o gal stalius Stasys specialiai sulaužė pastolius, norėdamas pavogti knygą? Galbūt dėl visko kalta valytoja Ilona arba seselė Žana, nuolatos užsirašanti ir daug skaitanti? Visi veikėjai, apklausiami ūkvedžio Mingaudo, turėjo pasiaiškinti, kodėl jie nevogė knygos, o šiuos jų monologus paįvairino gerai žinomas dainos, kurių tekstai atskleidė, kas, veikėjų manymu, nutiko, taip pat – muzikiniai kūriniai padėjo žiūrovams geriau suprasti scenoje matomus herojus.

  Scenoje matėme ne tik aktorius, bet ir muzikos grupę, susibūrusią šiam renginiui, chorą, reperius, laimėjusius MBG vykusį repo konkursą, bei daugybę šokėjų, itin paįvairinusių ir papuošusių sceną. Už dekoracijas, tradiciškai, kūrybinė komanda yra be galo dėkinga mokyklos dailininkui Petrui ir jo ištikimiems pagalbininkams, be kurių herojų užnugaris nebūtų taip įstabiai atrodęs.

  Miuziklo pabaigoje išaiškėjusi tiesa įrodė, kad visas knygos dingimas tebuvo atsitiktinumas, privertęs spektaklio veikėjus išgyventi streso kupiną pasiruošimą šventei. Linksma ir energinga pabaiga išlydėjo besišypsančius ir linksmus žiūrovus, nepagailėjusius garsių ovacijų ir lauktų reakcijų į tai, ką matė ant scenos. 

III a klasės gimnazistė Greta Barkauskytė

2017-04-30

 

MBG pėsčiųjų žygis pradėjo  gimnazijos jubiliejaus renginius

MBG pėsčiųjų žygiu pradėjome gimnazijos 20-mečio minėjimą

  2017-04-21 vėjuotą ir apniukusį penktadienį 14.00 val. gimnazijos bendruomenės nariai (mokiniai, mokytojai, tėvai) išsiruošė į 8 km žygį po Vilniaus m. Pilaitės mikrorajoną. Žygio tikslai buvo du: keliaujant po Vilniaus apylinkes paminėti gimnazijos 20-metį ir prisidėti prie 2017-ųjų – Piliakalnių metų minėjimo iniciatyvos.

  Keliavome pro Pilaitės miškelį Salotės ežero link. Pasiekę senąjį Pilaitės plentą, judėjome link Gilužio ežero. Sustojome ant Vilkeliškių piliakalnio, kur gurkšnojome arbatą ir pavakariams suvalgėme po sumuštinį. Apėjome Balčio ežerą ir per vaizdingas kalvotas vietoves keliavome Salotės ežero link. Leidomės prie Sudervėles upelio ir palei jį pasiekėme Pilaitės vandens malūną. Čia apžiūrėjome lauko ekspoziciją ir aplankėme Pilaitės piliakalnį. Vaišinomės žygio koše.

   Ačiū keliautojų klubui „Kertam kampą“ už žygio iniciatyvą, organizavimą ir košės vaišes!

   Sutvirtinę ir užgrūdinę bendruomenę toliau kitomis įvairiomis formomis: parodomis ir ekspozicijomis,  istorijos ir pilietiškumo konferencija, kartų krepšinio turnyru, pamaldomis, gimnazijos apkabinimo akcija, baigusiųjų mokinių sėkmės pamokomis ir miuziklu – švęsime gimnazijos sukaktį!

 

Aurelija Levulytė-Markevičienė

2017-04-21

bottom of page